0:00:00.000,0:00:02.000
Visata

0:00:02.000,0:00:04.000
yra didžiulė.

0:00:04.000,0:00:07.000
Mes gyvename galaktikoje - Paukščių Take.

0:00:07.000,0:00:10.000
Paukščių take yra apie šimtas milijardų žvaigždžių.

0:00:10.000,0:00:12.000
Ir jei paimtumėte kamerą

0:00:12.000,0:00:14.000
ir nukreiptumėte ją į atsitiktinį tašką danguje,

0:00:14.000,0:00:16.000
paliktumėte sklendę atvirą tol,

0:00:16.000,0:00:19.000
kol jūsų kamera sektų Hablo kosminį teleskopą,

0:00:19.000,0:00:21.000
pamatytumėte kažką tokio.

0:00:21.000,0:00:24.000
Kiekviena iš šių mažų dėmelių

0:00:24.000,0:00:26.000
yra maždaug Paukščių Tako dydžio galaktika -

0:00:26.000,0:00:29.000
šimtas milijardų žvaigždžių kiekvienoje iš šių dėmių.

0:00:29.000,0:00:32.000
Yra maždaug šimtas milijardų galaktikų

0:00:32.000,0:00:34.000
mūsų stebimoje visatoje.

0:00:34.000,0:00:36.000
100 milijardų yra vienintelis skaičius, kurį jums reikia žinoti.

0:00:36.000,0:00:39.000
Visatos amžius nuo dabar iki Didžiojo sprogimo

0:00:39.000,0:00:41.000
yra šimtas milijardų šuns metų.

0:00:41.000,0:00:43.000
(Juokas)

0:00:43.000,0:00:46.000
Tai kažką pasako apie mūsų vietą visatoje.

0:00:46.000,0:00:48.000
Vienas dalykas, kurį galima daryti su šia nuotrauka, tai tiesiog mėgautis ja.

0:00:48.000,0:00:50.000
Ji nepaprastai graži.

0:00:50.000,0:00:53.000
Aš dažnai susimąstau, kokios evoliucinės sąlygos

0:00:53.000,0:00:56.000
išugdė mūsų pirmykščių protėvių Afrikos savanose gebėjimus

0:00:56.000,0:00:58.000
mėgautis galaktikų vaizdais,

0:00:58.000,0:01:00.000
kuomet jų dar neturėjo.

0:01:00.000,0:01:02.000
Tačiau mes taip pat norėtume tai suprasti.

0:01:02.000,0:01:06.000
Kaip kosmologas noriu paklausti, kodėl visata yra tokia?

0:01:06.000,0:01:09.000
Viena didelė užuomina sako, kad visata laikui bėgant keičiasi.

0:01:09.000,0:01:12.000
Jei pažvelgtumėme į vieną iš šių galaktikų ir pamatuotumėme jos greitį,

0:01:12.000,0:01:14.000
pastebėtume, kad ji tolsta.

0:01:14.000,0:01:16.000
O jei stebėtume dar tolimesnę galaktiką,

0:01:16.000,0:01:18.000
ji toltų dar greičiau.

0:01:18.000,0:01:20.000
Todėl sakome, kad visata plečiasi.

0:01:20.000,0:01:22.000
Tai žinoma reiškia, kad praeityje

0:01:22.000,0:01:24.000
viskas buvo išsidėstę tankiau.

0:01:24.000,0:01:26.000
Praeityje visata buvo tankesnė,

0:01:26.000,0:01:28.000
o taip pat karštesnė.

0:01:28.000,0:01:30.000
Didinant spaudimą temperatūra kyla.

0:01:30.000,0:01:32.000
Tai mums lyg ir suprantama.

0:01:32.000,0:01:34.000
Dalykas, kuris nelabai suprantamas, yra

0:01:34.000,0:01:37.000
tai, kad visata pačioje pradžioje, iškart po Didžiojo sprogimo

0:01:37.000,0:01:39.000
buvo labai labai tolygi.

0:01:39.000,0:01:41.000
Galima pagalvoti, jog tai joks siurprizas.

0:01:41.000,0:01:43.000
Oras šioje patalpoje yra labai tolygus.

0:01:43.000,0:01:46.000
Galima sakyti, „Ką gi, greičiausiai viskas tiesiog išsilygino.“

0:01:46.000,0:01:49.000
Bet sąlygos po Didžiojo sprogimo buvo visiškai kitokios

0:01:49.000,0:01:51.000
nei oro sąlygos šioje patalpoje.

0:01:51.000,0:01:53.000
Tiksliau medžiagos tankis buvo daug didesnis.

0:01:53.000,0:01:55.000
Gravitacinė trauka

0:01:55.000,0:01:57.000
po Didžiojo sprogimo buvo daug didesnė.

0:01:57.000,0:01:59.000
Pagalvokite,

0:01:59.000,0:02:01.000
kad mūsų visatoje yra šimtas milijardų galaktikų,

0:02:01.000,0:02:03.000
kurių kiekvienoje šimtas milijardų žvaigždžių.

0:02:03.000,0:02:06.000
Pačioje pradžioje šis šimtas milijardų galaktikų

0:02:06.000,0:02:09.000
buvo suspaustos į maždaug tokio dydžio regioną -

0:02:09.000,0:02:11.000
iš tiesų, pačioje pradžioje.

0:02:11.000,0:02:13.000
Įsivaizduokite šį suspaudimą

0:02:13.000,0:02:15.000
be jokių netolygumų,

0:02:15.000,0:02:17.000
be jokių mažų taškelių,

0:02:17.000,0:02:19.000
kuriuose būtų šiek tiek daugiau atomų nei kituose.

0:02:19.000,0:02:22.000
Nes jei jie būtų, dėl gravitacinės traukos jie kolapsuotų

0:02:22.000,0:02:24.000
į didžiulę juodąją skylę.

0:02:24.000,0:02:27.000
Išlaikyti visatą labai labai tolygią pačioje pradžioje

0:02:27.000,0:02:29.000
nebuvo lengva, tai labai subtili kompozicija.

0:02:29.000,0:02:31.000
Yra užuomina,

0:02:31.000,0:02:33.000
kad ankstyvoji visata nebuvo atsitiktinė.

0:02:33.000,0:02:35.000
Buvo kažkas, kas ją tokią padarė.

0:02:35.000,0:02:37.000
Norėtume žinoti, kas.

0:02:37.000,0:02:40.000
Dalį informacijos mums suteikė Ludwig'as Boltzmann'as,

0:02:40.000,0:02:43.000
XIX a. austrų fizikas.

0:02:43.000,0:02:46.000
O Boltzmann'as prisidėjo padėdamas mums suprasti entropiją.

0:02:46.000,0:02:48.000
Jums teko girdėti apie entropiją.

0:02:48.000,0:02:51.000
Tai yra kai kurių sistemų atsitiktinumas, netvarka, chaotiškumas.

0:02:51.000,0:02:53.000
Boltzmann'as mums davė formulę -

0:02:53.000,0:02:55.000
dabar ji išgraviruota ant jo paminklo -

0:02:55.000,0:02:57.000
ji apskaičiuoja entropiją.

0:02:57.000,0:02:59.000
O ji paprasčiausiai sako,

0:02:59.000,0:03:01.000
kad entropija yra skaičius būdų,

0:03:01.000,0:03:04.000
kuriais mes galime pertvarkyti sistemos sudėtines dalis nepakeičiant

0:03:04.000,0:03:06.000
sistemos išvaizdos makroskopiniame lygmenyje.

0:03:06.000,0:03:08.000
Kalbant apie orą šioje patalpoje,

0:03:08.000,0:03:11.000
mes nematome kiekvieno atskiro atomo.

0:03:11.000,0:03:13.000
Žemos entropijos sąranga

0:03:13.000,0:03:15.000
yra tokia, kurioje yra tik keletas panašiai atrodančių išsidėstymų.

0:03:15.000,0:03:17.000
Didelės entropijos išsidėstymas

0:03:17.000,0:03:19.000
yra toks, kuriame yra daug panašiai atrodančių išsidėstymų.

0:03:19.000,0:03:21.000
Tai yra itin svarbi įžvalga,

0:03:21.000,0:03:23.000
nes ji padeda mums paaiškinti

0:03:23.000,0:03:25.000
antrąjį termodinamikos dėsnį -

0:03:25.000,0:03:28.000
dėsnį, kuris teigia, kad entropija didėja visatoje

0:03:28.000,0:03:30.000
arba izoliuotoje visatos dalyje.

0:03:30.000,0:03:32.000
Entropijos didėjimo priežastis

0:03:32.000,0:03:35.000
yra ta, kad daug daugiau variantų galimi

0:03:35.000,0:03:37.000
didelėje entropijoje nei mažoje entropijoje.

0:03:37.000,0:03:39.000
Tai nuostabi įžvalga,

0:03:39.000,0:03:41.000
bet ji kai ką nutyli.

0:03:41.000,0:03:43.000
Tarp kitko, už šios įžvalgos, kad entropija didėja,

0:03:43.000,0:03:46.000
kaip ir už mūsų vadinamos laiko strėlės,

0:03:46.000,0:03:48.000
slepiasi skirtumas tarp praeities ir ateities.

0:03:48.000,0:03:50.000
Kiekvienas skirtumas

0:03:50.000,0:03:52.000
tarp praeities ir ateities

0:03:52.000,0:03:54.000
yra dėl entropijos didėjimo -

0:03:54.000,0:03:57.000
faktas, kad mes galime atsiminti praeitį, bet ne ateitį.

0:03:57.000,0:04:00.000
Faktas, kad mes gimstame, tada gyvename, o tada mirštame,

0:04:00.000,0:04:02.000
visuomet tokia pačia tvarka,

0:04:02.000,0:04:04.000
visa tai dėl didėjančios entropijos.

0:04:04.000,0:04:06.000
Boltzmann'as paaiškino, kad jei pradėtume nuo mažos entropijos,

0:04:06.000,0:04:08.000
labai natūralu, kad ji didės,

0:04:08.000,0:04:11.000
nes yra daugiau būdų būti didelės entropijos.

0:04:11.000,0:04:13.000
Jis nepaaiškino,

0:04:13.000,0:04:16.000
kodėl entropija iš pat pradžių buvo maža.

0:04:16.000,0:04:18.000
Faktas, kad entropija buvo maža,

0:04:18.000,0:04:20.000
buvo atspindys fakto,

0:04:20.000,0:04:22.000
kad ankstyvoji visata buvo labai labai glotni.

0:04:22.000,0:04:24.000
Norėtume tai suprasti.

0:04:24.000,0:04:26.000
Tai mūsų - kosmologų - darbas.

0:04:26.000,0:04:28.000
Deja, tai išties nėra problema,

0:04:28.000,0:04:30.000
kuriai skyrėme pakankamai dėmesio.

0:04:30.000,0:04:32.000
Tai nėra vienas pirmų dalykų, kurio žmogus

0:04:32.000,0:04:34.000
paklaustų šiuolaikinio kosmologo,

0:04:34.000,0:04:36.000
„Kokias problemas jūs mėginate spręsti?“.

0:04:36.000,0:04:38.000
Vienas iš žmonių, kurie suprato šią problemą,

0:04:38.000,0:04:40.000
buvo Richard'as Feynman'as.

0:04:40.000,0:04:42.000
Prieš 50 metų jis skaitė galybę skirtingų paskaitų.

0:04:42.000,0:04:44.000
Jis dėstė populiarias paskaitas,

0:04:44.000,0:04:46.000
kurios pavadintos "Fizinių dėsnių būdas".

0:04:46.000,0:04:48.000
Jis dėstė Caltech'o studentams,

0:04:48.000,0:04:50.000
paskaitos vadinosi „Feynman'o paskaitos apie fiziką".

0:04:50.000,0:04:52.000
Jis dėstė paskaitas Caltech'o magistrantams,

0:04:52.000,0:04:54.000
jos vadinosi „Feynman'o paskaitos apie gravitaciją".

0:04:54.000,0:04:57.000
Kiekvienoje jo knygoje, kiekvienoje paskaitoje,

0:04:57.000,0:04:59.000
jis pabrėžė šį galvosūkį:

0:04:59.000,0:05:02.000
Kodėl ankstyvoji visata buvo tokios mažos entropijos?

0:05:02.000,0:05:04.000
Taigi, jis sako - akcentuoju tai -

0:05:04.000,0:05:07.000
jis sako: „Dėl kažkokių priežasčių visata vienu metu

0:05:07.000,0:05:10.000
turėjo labai mažą savo energijos turinio entropiją

0:05:10.000,0:05:12.000
ir nuo tada ši entropija didėja.

0:05:12.000,0:05:15.000
Laiko strėlė negali būti pilnai suvokta

0:05:15.000,0:05:18.000
nebent visatos istorijos pradžios paslaptis

0:05:18.000,0:05:20.000
bus vis toliau atskleidžiama

0:05:20.000,0:05:22.000
spėliones keičiant supratimu.“

0:05:22.000,0:05:24.000
Taigi, tai mūsų darbas.

0:05:24.000,0:05:26.000
Mes norime žinoti - tai buvo prieš 50 metų, „Tikriausiai", jūs pagalvosite,

0:05:26.000,0:05:28.000
„mes jau tai išsiaiškinom."

0:05:28.000,0:05:30.000
Tai netiesa, kad mes tai jau išsiaiškinom.

0:05:30.000,0:05:32.000
Priežastis, kodėl problema pasidarė dar didesnė,

0:05:32.000,0:05:34.000
o ne mažesnė,

0:05:34.000,0:05:36.000
yra ta, kad 1998-aisiais

0:05:36.000,0:05:39.000
mes apie visatą sužinojome kai ką labai svarbaus, ko anksčiau nežinojome.

0:05:39.000,0:05:41.000
Mes nustatėme, kad ji greitėja.

0:05:41.000,0:05:43.000
Visata ne tik plečiasi.

0:05:43.000,0:05:45.000
Žiūrint į galaktiką, ji tolsta nuo mūsų.

0:05:45.000,0:05:47.000
Jei grįžtume po milijardo metų ir vėl pažiūrėtume,

0:05:47.000,0:05:50.000
ji toltų dar greičiau.

0:05:50.000,0:05:53.000
Pavienės galaktikos tolsta nuo mūsų greičiau ir greičiau.

0:05:53.000,0:05:55.000
Todėl teigiame, kad visata greitėja.

0:05:55.000,0:05:57.000
Ne taip, kaip žema ankstyvosios visatos entropija,

0:05:57.000,0:05:59.000
nors ir nežinome atsakymo į tai,

0:05:59.000,0:06:01.000
bent jau turime gerą teoriją, galinčią tai paaiškinti,

0:06:01.000,0:06:03.000
jei ji yra teisinga.

0:06:03.000,0:06:05.000
Tai yra teorija apie tamsiąją energiją.

0:06:05.000,0:06:08.000
Tai mintis, kad tuščia erdvė vis tiek turi energijos.

0:06:08.000,0:06:11.000
Kiekviename mažyčiame kubiniame erdvės centimetre,

0:06:11.000,0:06:13.000
nesvarbu ar joje yra kas, ar ne,

0:06:13.000,0:06:15.000
nesvarbu, ar joje yra dalelių, materijos, radiacijos ar bet ko kito,

0:06:15.000,0:06:18.000
joje vis tiek yra energijos, net pačioje erdvėje.

0:06:18.000,0:06:20.000
O ši energija, pasak Einšteino,

0:06:20.000,0:06:23.000
sukelia visatos plėtimąsi.

0:06:23.000,0:06:25.000
Tai yra amžinas impulsas,

0:06:25.000,0:06:27.000
kuris atstūmė galaktikas vieną nuo kitos.

0:06:27.000,0:06:30.000
Nes tamsioji energija, priešingai nei materija ar radiacija,

0:06:30.000,0:06:33.000
nesilpnėja visatai plečiantis.

0:06:33.000,0:06:35.000
Energijos kiekis kiekviename kubiniame centimetre

0:06:35.000,0:06:37.000
išlieka toks pats,

0:06:37.000,0:06:39.000
netgi visatai nuolat didėjant ir didėjant.

0:06:39.000,0:06:42.000
Tai turi lemtingos reikšmės tam,

0:06:42.000,0:06:45.000
ką visata darys ateityje.

0:06:45.000,0:06:47.000
Pirmiausia visata plėsis amžinai.

0:06:47.000,0:06:49.000
Kada buvau jūsų amžiaus,

0:06:49.000,0:06:51.000
mes nežinojome, kaip elgsis visata.

0:06:51.000,0:06:54.000
Vieni žmonės manė, kad visata ateityje vėl susitrauks.

0:06:54.000,0:06:56.000
Einšteinas palaikė šią idėją.

0:06:56.000,0:06:59.000
Bet jei yra tamsioji energija, o tamsioji energija niekur nedingsta,

0:06:59.000,0:07:02.000
visata plėsis per amžių amžius.

0:07:02.000,0:07:04.000
Prabėgo 14 milijardų metų,

0:07:04.000,0:07:06.000
100 milijardų šuns metų,

0:07:06.000,0:07:09.000
tačiau begalybė metų laukia ateityje.

0:07:09.000,0:07:12.000
Tačiau visais atžvilgiais

0:07:12.000,0:07:14.000
kosmosas mums atrodo baigtinis.

0:07:14.000,0:07:16.000
Kosmosas gali būti baigtinis arba begalinis,

0:07:16.000,0:07:18.000
tačiau dėl visatos plėtimosi,

0:07:18.000,0:07:20.000
yra vietų, kurių mes negalime pamatyti

0:07:20.000,0:07:22.000
ir niekada nepamatysime.

0:07:22.000,0:07:24.000
Yra apibrėžta kosmoso dalis, kuri mums prieinama,

0:07:24.000,0:07:26.000
ji apribota horizonto.

0:07:26.000,0:07:28.000
Todėl nors laikas ir nuolat teka,

0:07:28.000,0:07:30.000
erdvė mums yra ribota.

0:07:30.000,0:07:33.000
Galiausiai, tuščia erdvė turi temperatūrą.

0:07:33.000,0:07:35.000
8-ajame dešimtmetyje Stephen'as Hawking'as pareiškė,

0:07:35.000,0:07:37.000
kad juodoji skylė, nors turėtų būti juoda,

0:07:37.000,0:07:39.000
visgi skleidžia spinduliuotę,

0:07:39.000,0:07:41.000
jei atsižvelgtume į kvantinę mechaniką.

0:07:41.000,0:07:44.000
Erdvėlaikio išlinkimas aplink juodąją skylę

0:07:44.000,0:07:47.000
sukelia kvantinius mechaninius svyravimus,

0:07:47.000,0:07:49.000
o juodoji skylė spinduliuoja.

0:07:49.000,0:07:52.000
Labai panašūs Hawking'o ir Gary Gibbons'o skaičiavimai

0:07:52.000,0:07:55.000
parodė, kad tamsiajai energijai esant tuščioje erdvėje,

0:07:55.000,0:07:58.000
visa visata spinduliuoja.

0:07:58.000,0:08:00.000
Tuščios erdvės energija

0:08:00.000,0:08:02.000
sukelia kvantinius svyravimus.

0:08:02.000,0:08:04.000
Ir nors visata bus amžinai,

0:08:04.000,0:08:07.000
o įprastinė materija ir radiacija išsisklaidys,

0:08:07.000,0:08:09.000
vis tiek liks kažkiek radiacijos,

0:08:09.000,0:08:11.000
kažkiek temperatūrinių svyravimų,

0:08:11.000,0:08:13.000
netgi tuščioje erdvėje.

0:08:13.000,0:08:15.000
Tai reiškia,

0:08:15.000,0:08:17.000
kad visata yra tartum dujų talpa,

0:08:17.000,0:08:19.000
kuri niekada nesibaigia.

0:08:19.000,0:08:21.000
Na ir kokia gi to reikšmė?

0:08:21.000,0:08:24.000
Tai studijavo Boltzmann'as XIX-ame amžiuje.

0:08:24.000,0:08:27.000
Jis sakė, ką gi, entropija didėja,

0:08:27.000,0:08:29.000
nes yra daug daugiau galimybių

0:08:29.000,0:08:32.000
visatai būti didelės entropijos nei mažos entropijos.

0:08:32.000,0:08:35.000
Bet tai tikimybinis teiginys.

0:08:35.000,0:08:37.000
Ji greičiausiai padidės

0:08:37.000,0:08:39.000
ir ši tikimybė yra milžiniškai didelė.

0:08:39.000,0:08:41.000
Tai nėra kažkas, dėl ko reikėtų jaudintis -

0:08:41.000,0:08:45.000
visas oras šiame kambaryje susikaups vienoje vietoje ir mes uždusime.

0:08:45.000,0:08:47.000
Labai labai neįtikima.

0:08:47.000,0:08:49.000
Nebent kas nors užrakintų duris

0:08:49.000,0:08:51.000
ir laikytų mus čia amžinai, tiesiogine šio žodžio prasme,

0:08:51.000,0:08:53.000
tuomet tai įvyktų.

0:08:53.000,0:08:55.000
Viskas, kas įmanoma,

0:08:55.000,0:08:58.000
kiekviena konfigūracija, kuri gali susidaryti iš molekulių esančių šiame kambaryje,

0:08:58.000,0:09:00.000
galų gale įvyktų.

0:09:00.000,0:09:03.000
Taigi, Boltzmann'as teigia: štai, pradėkime nuo visatos,

0:09:03.000,0:09:05.000
jai būnant temperatūrinėje pusiausvyroje.

0:09:05.000,0:09:08.000
Jis nežinojo apie Didįjį sprogimą. Jis nežinojo apie visatos plėtimąsi.

0:09:08.000,0:09:11.000
Jis manė, jog erdvę ir laiką paaiškino Isaac'as Newton'as -

0:09:11.000,0:09:13.000
šios dimensijos buvo absoliučios, jos čia tiesiog buvo visada.

0:09:13.000,0:09:15.000
Todėl jo natūralios visatos idėja

0:09:15.000,0:09:18.000
buvo tokia, kurioje oro molekulės tiesiog pasiskirstė visur vienodai -

0:09:18.000,0:09:20.000
visko molekulės.

0:09:20.000,0:09:23.000
Bet jei esi Boltzmann'as, tu žinai, kad pakankamai ilgai palaukus,

0:09:23.000,0:09:26.000
atsitiktiniai šių molekulių svyravimai

0:09:26.000,0:09:28.000
laikas nuo laiko

0:09:28.000,0:09:30.000
sudarys mažesnės entropijos konfigūracijas.

0:09:30.000,0:09:32.000
O tuomet, žinoma, natūralioje eigoje

0:09:32.000,0:09:34.000
jos vėl išsiplės.

0:09:34.000,0:09:36.000
Taigi, nėra taip, kad entropija turi nuolatos didėti -

0:09:36.000,0:09:39.000
galimi svyravimai į mažesnę entropiją,

0:09:39.000,0:09:41.000
labiau organizuotas situacijas.

0:09:41.000,0:09:43.000
Na, jei tai tiesa,

0:09:43.000,0:09:45.000
Boltzmann'as sukuria

0:09:45.000,0:09:47.000
dvi labai šiuolaikiškai skambančias idėjas -

0:09:47.000,0:09:50.000
daugialypę visatą bei antropinį principą.

0:09:50.000,0:09:52.000
Jis teigia, kad temperatūrinės pusiausvyros bėda tame,

0:09:52.000,0:09:54.000
kad joje negalime gyventi.

0:09:54.000,0:09:57.000
Atsiminkite, kad gyvybė priklausoma nuo laiko strėlės.

0:09:57.000,0:09:59.000
Mes negalėtume apdoroti informacijos,

0:09:59.000,0:10:01.000
vykdyti medžiagų apykaitos, vaikščioti ir kalbėti,

0:10:01.000,0:10:03.000
jei gyventume temperatūrinėje pusiausvyroje.

0:10:03.000,0:10:05.000
Todėl, jei įsivaizduotume labai labai didelę visatą,

0:10:05.000,0:10:07.000
begalinio dydžio visatą,

0:10:07.000,0:10:09.000
su atsitiktinai tarpusavyje susiduriančiomis dalelėmis,

0:10:09.000,0:10:12.000
nuolatos egzistuotų maži svyravimai į mažesnės entropijos būseną,

0:10:12.000,0:10:14.000
o vėliau vėl išsisklaidytų.

0:10:14.000,0:10:16.000
Bet taip pat egzistuos ir dideli svyravimai.

0:10:16.000,0:10:18.000
Kartais susidarys planeta,

0:10:18.000,0:10:20.000
arba žvaigždė, arba galaktika,

0:10:20.000,0:10:22.000
arba šimtas milijardų galaktikų.

0:10:22.000,0:10:24.000
Taigi, Boltzmann'as teigia,

0:10:24.000,0:10:27.000
kad mes gyvensime tik dalyje daugialypės visatos,

0:10:27.000,0:10:30.000
dalyje šio begalinio dydžio svyruojančių dalelių rinkinyje,

0:10:30.000,0:10:32.000
kuriame gyvybė yra įmanoma.

0:10:32.000,0:10:34.000
Tai regionas, kuriame yra maža entropija.

0:10:34.000,0:10:37.000
Galbūt mūsų visata yra vienas iš tų dalykų,

0:10:37.000,0:10:39.000
kurie laikas nuo laiko nutinka.

0:10:39.000,0:10:41.000
Štai jūsų namų darbų užduotis -

0:10:41.000,0:10:43.000
iš tiesų pagalvokite apie tai, pasvarstykite, ką tai reiškia.

0:10:43.000,0:10:45.000
Kartą Carl'as Sagan'as pasakė žymią frazę,

0:10:45.000,0:10:47.000
kad "norint pagaminti obuolių pyragą,

0:10:47.000,0:10:50.000
pirmiausia turite išrasti visatą."

0:10:50.000,0:10:52.000
Bet jis buvo neteisus.

0:10:52.000,0:10:55.000
Pagal Boltzmann'o scenarijų, jei nori pagaminti obuolių pyragą,

0:10:55.000,0:10:58.000
tiesiog lauk atsitiktinio atomų judėjimo,

0:10:58.000,0:11:00.000
kuris tau pagamins obuolių pyragą.

0:11:00.000,0:11:02.000
Tai atsitiks daug dažniau

0:11:02.000,0:11:04.000
nei atsitiktiniai atomų judėjimai

0:11:04.000,0:11:06.000
sudarys jums obelų sodą

0:11:06.000,0:11:08.000
ir truputį cukraus bei orkaitę,

0:11:08.000,0:11:10.000
o tuomet pagamins jums obuolių pyragą.

0:11:10.000,0:11:13.000
Taip šis scenarijus pateikia prognozes.

0:11:13.000,0:11:15.000
O prognozės yra tokios,

0:11:15.000,0:11:18.000
kad mus sudarantys svyravimai yra minimalūs.

0:11:18.000,0:11:21.000
Net jei jūs suvokiate, kad kambarys, kuriame dabar esame

0:11:21.000,0:11:23.000
egzistuoja ir yra tikras bei mes jame esame,

0:11:23.000,0:11:25.000
ir mes, ne vien savo atmintimi,

0:11:25.000,0:11:27.000
bet ir suvokimu suprantame, kad lauke yra kažkas

0:11:27.000,0:11:31.000
pavadintas Caltech bei Jungtinės Valstijos ir Paukščių Tako galaktika,

0:11:31.000,0:11:34.000
daug lengviau šiems įspūdžiams atsitiktinai susidaryti jūsų smegenyse,

0:11:34.000,0:11:36.000
nei atsitiktinai susidaryti

0:11:36.000,0:11:39.000
Caltech'ui, Jungtinėms Valstijoms bei galaktikai.

0:11:39.000,0:11:41.000
Gera naujiena ta,

0:11:41.000,0:11:44.000
kad dėl to šis scenarijus neveikia; jis neteisingas.

0:11:44.000,0:11:47.000
Šis scenarijus spėja, kad mes esame minimalūs svyravimai.

0:11:47.000,0:11:49.000
Net jei nekalbėtume apie mūsų galaktiką,

0:11:49.000,0:11:51.000
kaip susidaryti šimtams milijardų kitų galaktikų.

0:11:51.000,0:11:53.000
Feynman'as tai taip pat suprato.

0:11:53.000,0:11:57.000
Feynman'as teigia, „Iš hipotezės, kad pasaulis yra svyravimas,

0:11:57.000,0:11:59.000
visi spėjimai teigia,

0:11:59.000,0:12:01.000
kad pažvelgus į anksčiau nematytą pasaulio dalį,

0:12:01.000,0:12:03.000
mums ji atrodys netvarkinga, ne tokia, į kokią ką tik žvelgėme -

0:12:03.000,0:12:05.000
didelės entropijos.

0:12:05.000,0:12:07.000
Jei mūsų tvarka būtų dėl svyravimų,

0:12:07.000,0:12:09.000
mes negalėtume tikėtis tvarkos niekur, išskyrus ten, kur ką tik ją pastebėjome.

0:12:09.000,0:12:13.000
Dėl to galime daryti išvadą, kad visata nėra svyravimas."

0:12:13.000,0:12:16.000
Gerai. Tuomet kyla klausimas, koks yra teisingas atsakymas?

0:12:16.000,0:12:18.000
Jei visata nėra svyravimas,

0:12:18.000,0:12:21.000
kodėl ankstyvoji visata buvo mažos entropijos?

0:12:21.000,0:12:24.000
Ir norėčiau jums duoti atsakymą, tačiau mano laikas baigiasi.

0:12:24.000,0:12:26.000
(Juokas)

0:12:26.000,0:12:28.000
Štai visata, apie kurią kalbėjom,

0:12:28.000,0:12:30.000
prieš visatą, kuri iš tikrųjų egzistuoja.

0:12:30.000,0:12:32.000
Ką tik parodžiau šį paveikslėlį.

0:12:32.000,0:12:34.000
Visata plečiasi paskutinius 10 milijardų metų ar panašiai.

0:12:34.000,0:12:36.000
Ji vėsta.

0:12:36.000,0:12:38.000
Bet mes žinome pakankamai apie visatos ateitį,

0:12:38.000,0:12:40.000
kad pasakytume daug daugiau.

0:12:40.000,0:12:42.000
Jei tamsioji materija išliks,

0:12:42.000,0:12:45.000
mus supančios žvaigždės sunaudos savo atominį kurą, jos nustos degti.

0:12:45.000,0:12:47.000
Jos kolapsuos į juodąsias skyles.

0:12:47.000,0:12:49.000
Mes gyvensime visatoje,

0:12:49.000,0:12:51.000
kurioje nieko nebus, išskyrus juodąsias skyles.

0:12:51.000,0:12:55.000
Tokia visata tęsis 10 šimtuoju laipsniu metų

0:12:55.000,0:12:57.000
daug ilgiau nei mūsų maža visata kol kas gyveno.

0:12:57.000,0:12:59.000
Ateitis daug ilgesnė už praeitį.

0:12:59.000,0:13:01.000
Bet netgi juodosios skylės negyvena amžinai.

0:13:01.000,0:13:03.000
Jos išgaruos,

0:13:03.000,0:13:05.000
ir aplink mus teliks tuščia erdvė.

0:13:05.000,0:13:09.000
Tuščia erdvė iš principo tęsiasi amžinai.

0:13:09.000,0:13:12.000
Kaip bebūtų, jei pastebėjote, tuščiai erdvei spinduliuojant,

0:13:12.000,0:13:14.000
iš tikrųjų susidaro temperatūriniai svyravimai

0:13:14.000,0:13:16.000
ir tai vyksta cikliškai

0:13:16.000,0:13:18.000
visais skirtingais įmanomais variantais,

0:13:18.000,0:13:21.000
kokie tik galimi tuščioje erdvėje.

0:13:21.000,0:13:23.000
Taigi, nors visata ir tęsiasi amžinai,

0:13:23.000,0:13:25.000
yra baigtinis skaičius dalykų,

0:13:25.000,0:13:27.000
kurie gali atsitikti visatoje.

0:13:27.000,0:13:29.000
Jie visi atsitinka per tam tikrą laiko tarpą,

0:13:29.000,0:13:32.000
lygų 10 pakelta 10-uoju ir pakelta 120-uoju laipsniu metų.

0:13:32.000,0:13:34.000
Tai štai jums du klausimai.

0:13:34.000,0:13:37.000
Pirmasis: jei visata tęsiasi 10 pakelta 10-uoju ir pakelta 120-uoju laipsniu metų,

0:13:37.000,0:13:39.000
kodėl mes gimėme

0:13:39.000,0:13:42.000
per pirmuosius 14 milijardų metų,

0:13:42.000,0:13:45.000
šiltoje, jaukioje Didžiojo sprogimo žaroje?

0:13:45.000,0:13:47.000
Kodėl mes ne tuščioje erdvėje?

0:13:47.000,0:13:49.000
Galėtumėte pasakyti, „Ten gi nieko nėra, kas leistų gyventi,"

0:13:49.000,0:13:51.000
bet tai ne visai tiesa.

0:13:51.000,0:13:53.000
Jūs galėtumėte būti atsitiktiniais svyravimais iš nieko.

0:13:53.000,0:13:55.000
Kodėl jūs nesate?

0:13:55.000,0:13:58.000
Daugiau namų darbų jums.

0:13:58.000,0:14:00.000
Taigi, kaip minėjau, iš tiesų aš nežinau atsakymo.

0:14:00.000,0:14:02.000
Ketinu jums pateikti savo mėgstamiausią scenarijų.

0:14:02.000,0:14:05.000
Arba taip tiesiog yra. Paaiškinimo nėra.

0:14:05.000,0:14:07.000
Tai yra grubus faktas apie visatą,

0:14:07.000,0:14:10.000
kurį turite išmokti priimti ir nustoti klausinėti.

0:14:11.000,0:14:13.000
Arba Didysis sprogimas

0:14:13.000,0:14:15.000
nėra visatos pradžia.

0:14:15.000,0:14:18.000
Kiaušinis, nesudužęs kiaušinis, yra žemos entropijos konfigūracija,

0:14:18.000,0:14:20.000
ir vis dėlto atidarę šaldytuvą

0:14:20.000,0:14:22.000
mes nesakome: „O, kaip keista rasti

0:14:22.000,0:14:24.000
mažos entropijos konfigūraciją savo šaldytuve."

0:14:24.000,0:14:27.000
Taip yra dėl to, kad kiaušinis nėra uždara sistema;

0:14:27.000,0:14:29.000
jis atsiranda iš vištos.

0:14:29.000,0:14:33.000
Galbūt visata atsirado iš kosminės vištos.

0:14:33.000,0:14:35.000
Galbūt yra kažkas, kas natūraliai,

0:14:35.000,0:14:38.000
per fizikos dėsnių sąlygojamą augimą,

0:14:38.000,0:14:40.000
sukuria tokią kaip mūsų visatą

0:14:40.000,0:14:42.000
mažos entropijos konfigūracijoje.

0:14:42.000,0:14:44.000
Jei tai tiesa, tai atsitiks daugiau nei vieną kartą;

0:14:44.000,0:14:47.000
mes būtume daug didesnės daugialypės visatos dalimi.

0:14:47.000,0:14:49.000
Tai yra mano mėgstamiausias scenarijus.

0:14:49.000,0:14:52.000
Taigi, organizatoriai paprašė manęs užbaigti drąsiu spėjimu.

0:14:52.000,0:14:54.000
Mano drąsus spėjimas teigia, kad

0:14:54.000,0:14:57.000
istorija mane visiškai išteisins.

0:14:57.000,0:14:59.000
O po 50 metų

0:14:59.000,0:15:02.000
visos mano pakvaišusios idėjos bus priimtos kaip tiesos

0:15:02.000,0:15:05.000
mokslininkų ir išorinių bendruomenių tarpe.

0:15:05.000,0:15:07.000
Mes visi tikėsime, kad mūsų maža visata

0:15:07.000,0:15:10.000
yra tik mažytė daug didesnės daugialypės visatos dalis.

0:15:10.000,0:15:13.000
Dar geriau - mes suprasime, kas įvyko per Didįjį sprogimą

0:15:13.000,0:15:15.000
dėka teorijos,

0:15:15.000,0:15:17.000
kurią galėsime lyginti su stebėjimais.

0:15:17.000,0:15:19.000
Tai spėjimas. Aš galiu klysti.

0:15:19.000,0:15:21.000
Bet mes galvojame, kaip žmonių rasė,

0:15:21.000,0:15:23.000
apie tai, kokia yra visata,

0:15:23.000,0:15:26.000
kodėl ji yra tokia kokia yra daugybę metų.

0:15:26.000,0:15:29.000
Jaudina mintis, kad galiausiai mes kada nors žinosime atsakymą.

0:15:29.000,0:15:31.000
Ačiū.

0:15:31.000,0:15:33.000
(Plojimai)