1
00:00:00,000 --> 00:00:02,000
Visata

2
00:00:02,000 --> 00:00:04,000
yra didžiulė.

3
00:00:04,000 --> 00:00:07,000
Mes gyvename galaktikoje - Paukščių Take.

4
00:00:07,000 --> 00:00:10,000
Paukščių take yra apie šimtas milijardų žvaigždžių.

5
00:00:10,000 --> 00:00:12,000
Ir jei paimtumėte kamerą

6
00:00:12,000 --> 00:00:14,000
ir nukreiptumėte ją į atsitiktinį tašką danguje,

7
00:00:14,000 --> 00:00:16,000
paliktumėte sklendę atvirą tol,

8
00:00:16,000 --> 00:00:19,000
kol jūsų kamera sektų Hablo kosminį teleskopą,

9
00:00:19,000 --> 00:00:21,000
pamatytumėte kažką tokio.

10
00:00:21,000 --> 00:00:24,000
Kiekviena iš šių mažų dėmelių

11
00:00:24,000 --> 00:00:26,000
yra maždaug Paukščių Tako dydžio galaktika -

12
00:00:26,000 --> 00:00:29,000
šimtas milijardų žvaigždžių kiekvienoje iš šių dėmių.

13
00:00:29,000 --> 00:00:32,000
Yra maždaug šimtas milijardų galaktikų

14
00:00:32,000 --> 00:00:34,000
mūsų stebimoje visatoje.

15
00:00:34,000 --> 00:00:36,000
100 milijardų yra vienintelis skaičius, kurį jums reikia žinoti.

16
00:00:36,000 --> 00:00:39,000
Visatos amžius nuo dabar iki Didžiojo sprogimo

17
00:00:39,000 --> 00:00:41,000
yra šimtas milijardų šuns metų.

18
00:00:41,000 --> 00:00:43,000
(Juokas)

19
00:00:43,000 --> 00:00:46,000
Tai kažką pasako apie mūsų vietą visatoje.

20
00:00:46,000 --> 00:00:48,000
Vienas dalykas, kurį galima daryti su šia nuotrauka, tai tiesiog mėgautis ja.

21
00:00:48,000 --> 00:00:50,000
Ji nepaprastai graži.

22
00:00:50,000 --> 00:00:53,000
Aš dažnai susimąstau, kokios evoliucinės sąlygos

23
00:00:53,000 --> 00:00:56,000
išugdė mūsų pirmykščių protėvių Afrikos savanose gebėjimus

24
00:00:56,000 --> 00:00:58,000
mėgautis galaktikų vaizdais,

25
00:00:58,000 --> 00:01:00,000
kuomet jų dar neturėjo.

26
00:01:00,000 --> 00:01:02,000
Tačiau mes taip pat norėtume tai suprasti.

27
00:01:02,000 --> 00:01:06,000
Kaip kosmologas noriu paklausti, kodėl visata yra tokia?

28
00:01:06,000 --> 00:01:09,000
Viena didelė užuomina sako, kad visata laikui bėgant keičiasi.

29
00:01:09,000 --> 00:01:12,000
Jei pažvelgtumėme į vieną iš šių galaktikų ir pamatuotumėme jos greitį,

30
00:01:12,000 --> 00:01:14,000
pastebėtume, kad ji tolsta.

31
00:01:14,000 --> 00:01:16,000
O jei stebėtume dar tolimesnę galaktiką,

32
00:01:16,000 --> 00:01:18,000
ji toltų dar greičiau.

33
00:01:18,000 --> 00:01:20,000
Todėl sakome, kad visata plečiasi.

34
00:01:20,000 --> 00:01:22,000
Tai žinoma reiškia, kad praeityje

35
00:01:22,000 --> 00:01:24,000
viskas buvo išsidėstę tankiau.

36
00:01:24,000 --> 00:01:26,000
Praeityje visata buvo tankesnė,

37
00:01:26,000 --> 00:01:28,000
o taip pat karštesnė.

38
00:01:28,000 --> 00:01:30,000
Didinant spaudimą temperatūra kyla.

39
00:01:30,000 --> 00:01:32,000
Tai mums lyg ir suprantama.

40
00:01:32,000 --> 00:01:34,000
Dalykas, kuris nelabai suprantamas, yra

41
00:01:34,000 --> 00:01:37,000
tai, kad visata pačioje pradžioje, iškart po Didžiojo sprogimo

42
00:01:37,000 --> 00:01:39,000
buvo labai labai tolygi.

43
00:01:39,000 --> 00:01:41,000
Galima pagalvoti, jog tai joks siurprizas.

44
00:01:41,000 --> 00:01:43,000
Oras šioje patalpoje yra labai tolygus.

45
00:01:43,000 --> 00:01:46,000
Galima sakyti, „Ką gi, greičiausiai viskas tiesiog išsilygino.“

46
00:01:46,000 --> 00:01:49,000
Bet sąlygos po Didžiojo sprogimo buvo visiškai kitokios

47
00:01:49,000 --> 00:01:51,000
nei oro sąlygos šioje patalpoje.

48
00:01:51,000 --> 00:01:53,000
Tiksliau medžiagos tankis buvo daug didesnis.

49
00:01:53,000 --> 00:01:55,000
Gravitacinė trauka

50
00:01:55,000 --> 00:01:57,000
po Didžiojo sprogimo buvo daug didesnė.

51
00:01:57,000 --> 00:01:59,000
Pagalvokite,

52
00:01:59,000 --> 00:02:01,000
kad mūsų visatoje yra šimtas milijardų galaktikų,

53
00:02:01,000 --> 00:02:03,000
kurių kiekvienoje šimtas milijardų žvaigždžių.

54
00:02:03,000 --> 00:02:06,000
Pačioje pradžioje šis šimtas milijardų galaktikų

55
00:02:06,000 --> 00:02:09,000
buvo suspaustos į maždaug tokio dydžio regioną -

56
00:02:09,000 --> 00:02:11,000
iš tiesų, pačioje pradžioje.

57
00:02:11,000 --> 00:02:13,000
Įsivaizduokite šį suspaudimą

58
00:02:13,000 --> 00:02:15,000
be jokių netolygumų,

59
00:02:15,000 --> 00:02:17,000
be jokių mažų taškelių,

60
00:02:17,000 --> 00:02:19,000
kuriuose būtų šiek tiek daugiau atomų nei kituose.

61
00:02:19,000 --> 00:02:22,000
Nes jei jie būtų, dėl gravitacinės traukos jie kolapsuotų

62
00:02:22,000 --> 00:02:24,000
į didžiulę juodąją skylę.

63
00:02:24,000 --> 00:02:27,000
Išlaikyti visatą labai labai tolygią pačioje pradžioje

64
00:02:27,000 --> 00:02:29,000
nebuvo lengva, tai labai subtili kompozicija.

65
00:02:29,000 --> 00:02:31,000
Yra užuomina,

66
00:02:31,000 --> 00:02:33,000
kad ankstyvoji visata nebuvo atsitiktinė.

67
00:02:33,000 --> 00:02:35,000
Buvo kažkas, kas ją tokią padarė.

68
00:02:35,000 --> 00:02:37,000
Norėtume žinoti, kas.

69
00:02:37,000 --> 00:02:40,000
Dalį informacijos mums suteikė Ludwig'as Boltzmann'as,

70
00:02:40,000 --> 00:02:43,000
XIX a. austrų fizikas.

71
00:02:43,000 --> 00:02:46,000
O Boltzmann'as prisidėjo padėdamas mums suprasti entropiją.

72
00:02:46,000 --> 00:02:48,000
Jums teko girdėti apie entropiją.

73
00:02:48,000 --> 00:02:51,000
Tai yra kai kurių sistemų atsitiktinumas, netvarka, chaotiškumas.

74
00:02:51,000 --> 00:02:53,000
Boltzmann'as mums davė formulę -

75
00:02:53,000 --> 00:02:55,000
dabar ji išgraviruota ant jo paminklo -

76
00:02:55,000 --> 00:02:57,000
ji apskaičiuoja entropiją.

77
00:02:57,000 --> 00:02:59,000
O ji paprasčiausiai sako,

78
00:02:59,000 --> 00:03:01,000
kad entropija yra skaičius būdų,

79
00:03:01,000 --> 00:03:04,000
kuriais mes galime pertvarkyti sistemos sudėtines dalis nepakeičiant

80
00:03:04,000 --> 00:03:06,000
sistemos išvaizdos makroskopiniame lygmenyje.

81
00:03:06,000 --> 00:03:08,000
Kalbant apie orą šioje patalpoje,

82
00:03:08,000 --> 00:03:11,000
mes nematome kiekvieno atskiro atomo.

83
00:03:11,000 --> 00:03:13,000
Žemos entropijos sąranga

84
00:03:13,000 --> 00:03:15,000
yra tokia, kurioje yra tik keletas panašiai atrodančių išsidėstymų.

85
00:03:15,000 --> 00:03:17,000
Didelės entropijos išsidėstymas

86
00:03:17,000 --> 00:03:19,000
yra toks, kuriame yra daug panašiai atrodančių išsidėstymų.

87
00:03:19,000 --> 00:03:21,000
Tai yra itin svarbi įžvalga,

88
00:03:21,000 --> 00:03:23,000
nes ji padeda mums paaiškinti

89
00:03:23,000 --> 00:03:25,000
antrąjį termodinamikos dėsnį -

90
00:03:25,000 --> 00:03:28,000
dėsnį, kuris teigia, kad entropija didėja visatoje

91
00:03:28,000 --> 00:03:30,000
arba izoliuotoje visatos dalyje.

92
00:03:30,000 --> 00:03:32,000
Entropijos didėjimo priežastis

93
00:03:32,000 --> 00:03:35,000
yra ta, kad daug daugiau variantų galimi

94
00:03:35,000 --> 00:03:37,000
didelėje entropijoje nei mažoje entropijoje.

95
00:03:37,000 --> 00:03:39,000
Tai nuostabi įžvalga,

96
00:03:39,000 --> 00:03:41,000
bet ji kai ką nutyli.

97
00:03:41,000 --> 00:03:43,000
Tarp kitko, už šios įžvalgos, kad entropija didėja,

98
00:03:43,000 --> 00:03:46,000
kaip ir už mūsų vadinamos laiko strėlės,

99
00:03:46,000 --> 00:03:48,000
slepiasi skirtumas tarp praeities ir ateities.

100
00:03:48,000 --> 00:03:50,000
Kiekvienas skirtumas

101
00:03:50,000 --> 00:03:52,000
tarp praeities ir ateities

102
00:03:52,000 --> 00:03:54,000
yra dėl entropijos didėjimo -

103
00:03:54,000 --> 00:03:57,000
faktas, kad mes galime atsiminti praeitį, bet ne ateitį.

104
00:03:57,000 --> 00:04:00,000
Faktas, kad mes gimstame, tada gyvename, o tada mirštame,

105
00:04:00,000 --> 00:04:02,000
visuomet tokia pačia tvarka,

106
00:04:02,000 --> 00:04:04,000
visa tai dėl didėjančios entropijos.

107
00:04:04,000 --> 00:04:06,000
Boltzmann'as paaiškino, kad jei pradėtume nuo mažos entropijos,

108
00:04:06,000 --> 00:04:08,000
labai natūralu, kad ji didės,

109
00:04:08,000 --> 00:04:11,000
nes yra daugiau būdų būti didelės entropijos.

110
00:04:11,000 --> 00:04:13,000
Jis nepaaiškino,

111
00:04:13,000 --> 00:04:16,000
kodėl entropija iš pat pradžių buvo maža.

112
00:04:16,000 --> 00:04:18,000
Faktas, kad entropija buvo maža,

113
00:04:18,000 --> 00:04:20,000
buvo atspindys fakto,

114
00:04:20,000 --> 00:04:22,000
kad ankstyvoji visata buvo labai labai glotni.

115
00:04:22,000 --> 00:04:24,000
Norėtume tai suprasti.

116
00:04:24,000 --> 00:04:26,000
Tai mūsų - kosmologų - darbas.

117
00:04:26,000 --> 00:04:28,000
Deja, tai išties nėra problema,

118
00:04:28,000 --> 00:04:30,000
kuriai skyrėme pakankamai dėmesio.

119
00:04:30,000 --> 00:04:32,000
Tai nėra vienas pirmų dalykų, kurio žmogus

120
00:04:32,000 --> 00:04:34,000
paklaustų šiuolaikinio kosmologo,

121
00:04:34,000 --> 00:04:36,000
„Kokias problemas jūs mėginate spręsti?“.

122
00:04:36,000 --> 00:04:38,000
Vienas iš žmonių, kurie suprato šią problemą,

123
00:04:38,000 --> 00:04:40,000
buvo Richard'as Feynman'as.

124
00:04:40,000 --> 00:04:42,000
Prieš 50 metų jis skaitė galybę skirtingų paskaitų.

125
00:04:42,000 --> 00:04:44,000
Jis dėstė populiarias paskaitas,

126
00:04:44,000 --> 00:04:46,000
kurios pavadintos "Fizinių dėsnių būdas".

127
00:04:46,000 --> 00:04:48,000
Jis dėstė Caltech'o studentams,

128
00:04:48,000 --> 00:04:50,000
paskaitos vadinosi „Feynman'o paskaitos apie fiziką".

129
00:04:50,000 --> 00:04:52,000
Jis dėstė paskaitas Caltech'o magistrantams,

130
00:04:52,000 --> 00:04:54,000
jos vadinosi „Feynman'o paskaitos apie gravitaciją".

131
00:04:54,000 --> 00:04:57,000
Kiekvienoje jo knygoje, kiekvienoje paskaitoje,

132
00:04:57,000 --> 00:04:59,000
jis pabrėžė šį galvosūkį:

133
00:04:59,000 --> 00:05:02,000
Kodėl ankstyvoji visata buvo tokios mažos entropijos?

134
00:05:02,000 --> 00:05:04,000
Taigi, jis sako - akcentuoju tai -

135
00:05:04,000 --> 00:05:07,000
jis sako: „Dėl kažkokių priežasčių visata vienu metu

136
00:05:07,000 --> 00:05:10,000
turėjo labai mažą savo energijos turinio entropiją

137
00:05:10,000 --> 00:05:12,000
ir nuo tada ši entropija didėja.

138
00:05:12,000 --> 00:05:15,000
Laiko strėlė negali būti pilnai suvokta

139
00:05:15,000 --> 00:05:18,000
nebent visatos istorijos pradžios paslaptis

140
00:05:18,000 --> 00:05:20,000
bus vis toliau atskleidžiama

141
00:05:20,000 --> 00:05:22,000
spėliones keičiant supratimu.“

142
00:05:22,000 --> 00:05:24,000
Taigi, tai mūsų darbas.

143
00:05:24,000 --> 00:05:26,000
Mes norime žinoti - tai buvo prieš 50 metų, „Tikriausiai", jūs pagalvosite,

144
00:05:26,000 --> 00:05:28,000
„mes jau tai išsiaiškinom."

145
00:05:28,000 --> 00:05:30,000
Tai netiesa, kad mes tai jau išsiaiškinom.

146
00:05:30,000 --> 00:05:32,000
Priežastis, kodėl problema pasidarė dar didesnė,

147
00:05:32,000 --> 00:05:34,000
o ne mažesnė,

148
00:05:34,000 --> 00:05:36,000
yra ta, kad 1998-aisiais

149
00:05:36,000 --> 00:05:39,000
mes apie visatą sužinojome kai ką labai svarbaus, ko anksčiau nežinojome.

150
00:05:39,000 --> 00:05:41,000
Mes nustatėme, kad ji greitėja.

151
00:05:41,000 --> 00:05:43,000
Visata ne tik plečiasi.

152
00:05:43,000 --> 00:05:45,000
Žiūrint į galaktiką, ji tolsta nuo mūsų.

153
00:05:45,000 --> 00:05:47,000
Jei grįžtume po milijardo metų ir vėl pažiūrėtume,

154
00:05:47,000 --> 00:05:50,000
ji toltų dar greičiau.

155
00:05:50,000 --> 00:05:53,000
Pavienės galaktikos tolsta nuo mūsų greičiau ir greičiau.

156
00:05:53,000 --> 00:05:55,000
Todėl teigiame, kad visata greitėja.

157
00:05:55,000 --> 00:05:57,000
Ne taip, kaip žema ankstyvosios visatos entropija,

158
00:05:57,000 --> 00:05:59,000
nors ir nežinome atsakymo į tai,

159
00:05:59,000 --> 00:06:01,000
bent jau turime gerą teoriją, galinčią tai paaiškinti,

160
00:06:01,000 --> 00:06:03,000
jei ji yra teisinga.

161
00:06:03,000 --> 00:06:05,000
Tai yra teorija apie tamsiąją energiją.

162
00:06:05,000 --> 00:06:08,000
Tai mintis, kad tuščia erdvė vis tiek turi energijos.

163
00:06:08,000 --> 00:06:11,000
Kiekviename mažyčiame kubiniame erdvės centimetre,

164
00:06:11,000 --> 00:06:13,000
nesvarbu ar joje yra kas, ar ne,

165
00:06:13,000 --> 00:06:15,000
nesvarbu, ar joje yra dalelių, materijos, radiacijos ar bet ko kito,

166
00:06:15,000 --> 00:06:18,000
joje vis tiek yra energijos, net pačioje erdvėje.

167
00:06:18,000 --> 00:06:20,000
O ši energija, pasak Einšteino,

168
00:06:20,000 --> 00:06:23,000
sukelia visatos plėtimąsi.

169
00:06:23,000 --> 00:06:25,000
Tai yra amžinas impulsas,

170
00:06:25,000 --> 00:06:27,000
kuris atstūmė galaktikas vieną nuo kitos.

171
00:06:27,000 --> 00:06:30,000
Nes tamsioji energija, priešingai nei materija ar radiacija,

172
00:06:30,000 --> 00:06:33,000
nesilpnėja visatai plečiantis.

173
00:06:33,000 --> 00:06:35,000
Energijos kiekis kiekviename kubiniame centimetre

174
00:06:35,000 --> 00:06:37,000
išlieka toks pats,

175
00:06:37,000 --> 00:06:39,000
netgi visatai nuolat didėjant ir didėjant.

176
00:06:39,000 --> 00:06:42,000
Tai turi lemtingos reikšmės tam,

177
00:06:42,000 --> 00:06:45,000
ką visata darys ateityje.

178
00:06:45,000 --> 00:06:47,000
Pirmiausia visata plėsis amžinai.

179
00:06:47,000 --> 00:06:49,000
Kada buvau jūsų amžiaus,

180
00:06:49,000 --> 00:06:51,000
mes nežinojome, kaip elgsis visata.

181
00:06:51,000 --> 00:06:54,000
Vieni žmonės manė, kad visata ateityje vėl susitrauks.

182
00:06:54,000 --> 00:06:56,000
Einšteinas palaikė šią idėją.

183
00:06:56,000 --> 00:06:59,000
Bet jei yra tamsioji energija, o tamsioji energija niekur nedingsta,

184
00:06:59,000 --> 00:07:02,000
visata plėsis per amžių amžius.

185
00:07:02,000 --> 00:07:04,000
Prabėgo 14 milijardų metų,

186
00:07:04,000 --> 00:07:06,000
100 milijardų šuns metų,

187
00:07:06,000 --> 00:07:09,000
tačiau begalybė metų laukia ateityje.

188
00:07:09,000 --> 00:07:12,000
Tačiau visais atžvilgiais

189
00:07:12,000 --> 00:07:14,000
kosmosas mums atrodo baigtinis.

190
00:07:14,000 --> 00:07:16,000
Kosmosas gali būti baigtinis arba begalinis,

191
00:07:16,000 --> 00:07:18,000
tačiau dėl visatos plėtimosi,

192
00:07:18,000 --> 00:07:20,000
yra vietų, kurių mes negalime pamatyti

193
00:07:20,000 --> 00:07:22,000
ir niekada nepamatysime.

194
00:07:22,000 --> 00:07:24,000
Yra apibrėžta kosmoso dalis, kuri mums prieinama,

195
00:07:24,000 --> 00:07:26,000
ji apribota horizonto.

196
00:07:26,000 --> 00:07:28,000
Todėl nors laikas ir nuolat teka,

197
00:07:28,000 --> 00:07:30,000
erdvė mums yra ribota.

198
00:07:30,000 --> 00:07:33,000
Galiausiai, tuščia erdvė turi temperatūrą.

199
00:07:33,000 --> 00:07:35,000
8-ajame dešimtmetyje Stephen'as Hawking'as pareiškė,

200
00:07:35,000 --> 00:07:37,000
kad juodoji skylė, nors turėtų būti juoda,

201
00:07:37,000 --> 00:07:39,000
visgi skleidžia spinduliuotę,

202
00:07:39,000 --> 00:07:41,000
jei atsižvelgtume į kvantinę mechaniką.

203
00:07:41,000 --> 00:07:44,000
Erdvėlaikio išlinkimas aplink juodąją skylę

204
00:07:44,000 --> 00:07:47,000
sukelia kvantinius mechaninius svyravimus,

205
00:07:47,000 --> 00:07:49,000
o juodoji skylė spinduliuoja.

206
00:07:49,000 --> 00:07:52,000
Labai panašūs Hawking'o ir Gary Gibbons'o skaičiavimai

207
00:07:52,000 --> 00:07:55,000
parodė, kad tamsiajai energijai esant tuščioje erdvėje,

208
00:07:55,000 --> 00:07:58,000
visa visata spinduliuoja.

209
00:07:58,000 --> 00:08:00,000
Tuščios erdvės energija

210
00:08:00,000 --> 00:08:02,000
sukelia kvantinius svyravimus.

211
00:08:02,000 --> 00:08:04,000
Ir nors visata bus amžinai,

212
00:08:04,000 --> 00:08:07,000
o įprastinė materija ir radiacija išsisklaidys,

213
00:08:07,000 --> 00:08:09,000
vis tiek liks kažkiek radiacijos,

214
00:08:09,000 --> 00:08:11,000
kažkiek temperatūrinių svyravimų,

215
00:08:11,000 --> 00:08:13,000
netgi tuščioje erdvėje.

216
00:08:13,000 --> 00:08:15,000
Tai reiškia,

217
00:08:15,000 --> 00:08:17,000
kad visata yra tartum dujų talpa,

218
00:08:17,000 --> 00:08:19,000
kuri niekada nesibaigia.

219
00:08:19,000 --> 00:08:21,000
Na ir kokia gi to reikšmė?

220
00:08:21,000 --> 00:08:24,000
Tai studijavo Boltzmann'as XIX-ame amžiuje.

221
00:08:24,000 --> 00:08:27,000
Jis sakė, ką gi, entropija didėja,

222
00:08:27,000 --> 00:08:29,000
nes yra daug daugiau galimybių

223
00:08:29,000 --> 00:08:32,000
visatai būti didelės entropijos nei mažos entropijos.

224
00:08:32,000 --> 00:08:35,000
Bet tai tikimybinis teiginys.

225
00:08:35,000 --> 00:08:37,000
Ji greičiausiai padidės

226
00:08:37,000 --> 00:08:39,000
ir ši tikimybė yra milžiniškai didelė.

227
00:08:39,000 --> 00:08:41,000
Tai nėra kažkas, dėl ko reikėtų jaudintis -

228
00:08:41,000 --> 00:08:45,000
visas oras šiame kambaryje susikaups vienoje vietoje ir mes uždusime.

229
00:08:45,000 --> 00:08:47,000
Labai labai neįtikima.

230
00:08:47,000 --> 00:08:49,000
Nebent kas nors užrakintų duris

231
00:08:49,000 --> 00:08:51,000
ir laikytų mus čia amžinai, tiesiogine šio žodžio prasme,

232
00:08:51,000 --> 00:08:53,000
tuomet tai įvyktų.

233
00:08:53,000 --> 00:08:55,000
Viskas, kas įmanoma,

234
00:08:55,000 --> 00:08:58,000
kiekviena konfigūracija, kuri gali susidaryti iš molekulių esančių šiame kambaryje,

235
00:08:58,000 --> 00:09:00,000
galų gale įvyktų.

236
00:09:00,000 --> 00:09:03,000
Taigi, Boltzmann'as teigia: štai, pradėkime nuo visatos,

237
00:09:03,000 --> 00:09:05,000
jai būnant temperatūrinėje pusiausvyroje.

238
00:09:05,000 --> 00:09:08,000
Jis nežinojo apie Didįjį sprogimą. Jis nežinojo apie visatos plėtimąsi.

239
00:09:08,000 --> 00:09:11,000
Jis manė, jog erdvę ir laiką paaiškino Isaac'as Newton'as -

240
00:09:11,000 --> 00:09:13,000
šios dimensijos buvo absoliučios, jos čia tiesiog buvo visada.

241
00:09:13,000 --> 00:09:15,000
Todėl jo natūralios visatos idėja

242
00:09:15,000 --> 00:09:18,000
buvo tokia, kurioje oro molekulės tiesiog pasiskirstė visur vienodai -

243
00:09:18,000 --> 00:09:20,000
visko molekulės.

244
00:09:20,000 --> 00:09:23,000
Bet jei esi Boltzmann'as, tu žinai, kad pakankamai ilgai palaukus,

245
00:09:23,000 --> 00:09:26,000
atsitiktiniai šių molekulių svyravimai

246
00:09:26,000 --> 00:09:28,000
laikas nuo laiko

247
00:09:28,000 --> 00:09:30,000
sudarys mažesnės entropijos konfigūracijas.

248
00:09:30,000 --> 00:09:32,000
O tuomet, žinoma, natūralioje eigoje

249
00:09:32,000 --> 00:09:34,000
jos vėl išsiplės.

250
00:09:34,000 --> 00:09:36,000
Taigi, nėra taip, kad entropija turi nuolatos didėti -

251
00:09:36,000 --> 00:09:39,000
galimi svyravimai į mažesnę entropiją,

252
00:09:39,000 --> 00:09:41,000
labiau organizuotas situacijas.

253
00:09:41,000 --> 00:09:43,000
Na, jei tai tiesa,

254
00:09:43,000 --> 00:09:45,000
Boltzmann'as sukuria

255
00:09:45,000 --> 00:09:47,000
dvi labai šiuolaikiškai skambančias idėjas -

256
00:09:47,000 --> 00:09:50,000
daugialypę visatą bei antropinį principą.

257
00:09:50,000 --> 00:09:52,000
Jis teigia, kad temperatūrinės pusiausvyros bėda tame,

258
00:09:52,000 --> 00:09:54,000
kad joje negalime gyventi.

259
00:09:54,000 --> 00:09:57,000
Atsiminkite, kad gyvybė priklausoma nuo laiko strėlės.

260
00:09:57,000 --> 00:09:59,000
Mes negalėtume apdoroti informacijos,

261
00:09:59,000 --> 00:10:01,000
vykdyti medžiagų apykaitos, vaikščioti ir kalbėti,

262
00:10:01,000 --> 00:10:03,000
jei gyventume temperatūrinėje pusiausvyroje.

263
00:10:03,000 --> 00:10:05,000
Todėl, jei įsivaizduotume labai labai didelę visatą,

264
00:10:05,000 --> 00:10:07,000
begalinio dydžio visatą,

265
00:10:07,000 --> 00:10:09,000
su atsitiktinai tarpusavyje susiduriančiomis dalelėmis,

266
00:10:09,000 --> 00:10:12,000
nuolatos egzistuotų maži svyravimai į mažesnės entropijos būseną,

267
00:10:12,000 --> 00:10:14,000
o vėliau vėl išsisklaidytų.

268
00:10:14,000 --> 00:10:16,000
Bet taip pat egzistuos ir dideli svyravimai.

269
00:10:16,000 --> 00:10:18,000
Kartais susidarys planeta,

270
00:10:18,000 --> 00:10:20,000
arba žvaigždė, arba galaktika,

271
00:10:20,000 --> 00:10:22,000
arba šimtas milijardų galaktikų.

272
00:10:22,000 --> 00:10:24,000
Taigi, Boltzmann'as teigia,

273
00:10:24,000 --> 00:10:27,000
kad mes gyvensime tik dalyje daugialypės visatos,

274
00:10:27,000 --> 00:10:30,000
dalyje šio begalinio dydžio svyruojančių dalelių rinkinyje,

275
00:10:30,000 --> 00:10:32,000
kuriame gyvybė yra įmanoma.

276
00:10:32,000 --> 00:10:34,000
Tai regionas, kuriame yra maža entropija.

277
00:10:34,000 --> 00:10:37,000
Galbūt mūsų visata yra vienas iš tų dalykų,

278
00:10:37,000 --> 00:10:39,000
kurie laikas nuo laiko nutinka.

279
00:10:39,000 --> 00:10:41,000
Štai jūsų namų darbų užduotis -

280
00:10:41,000 --> 00:10:43,000
iš tiesų pagalvokite apie tai, pasvarstykite, ką tai reiškia.

281
00:10:43,000 --> 00:10:45,000
Kartą Carl'as Sagan'as pasakė žymią frazę,

282
00:10:45,000 --> 00:10:47,000
kad "norint pagaminti obuolių pyragą,

283
00:10:47,000 --> 00:10:50,000
pirmiausia turite išrasti visatą."

284
00:10:50,000 --> 00:10:52,000
Bet jis buvo neteisus.

285
00:10:52,000 --> 00:10:55,000
Pagal Boltzmann'o scenarijų, jei nori pagaminti obuolių pyragą,

286
00:10:55,000 --> 00:10:58,000
tiesiog lauk atsitiktinio atomų judėjimo,

287
00:10:58,000 --> 00:11:00,000
kuris tau pagamins obuolių pyragą.

288
00:11:00,000 --> 00:11:02,000
Tai atsitiks daug dažniau

289
00:11:02,000 --> 00:11:04,000
nei atsitiktiniai atomų judėjimai

290
00:11:04,000 --> 00:11:06,000
sudarys jums obelų sodą

291
00:11:06,000 --> 00:11:08,000
ir truputį cukraus bei orkaitę,

292
00:11:08,000 --> 00:11:10,000
o tuomet pagamins jums obuolių pyragą.

293
00:11:10,000 --> 00:11:13,000
Taip šis scenarijus pateikia prognozes.

294
00:11:13,000 --> 00:11:15,000
O prognozės yra tokios,

295
00:11:15,000 --> 00:11:18,000
kad mus sudarantys svyravimai yra minimalūs.

296
00:11:18,000 --> 00:11:21,000
Net jei jūs suvokiate, kad kambarys, kuriame dabar esame

297
00:11:21,000 --> 00:11:23,000
egzistuoja ir yra tikras bei mes jame esame,

298
00:11:23,000 --> 00:11:25,000
ir mes, ne vien savo atmintimi,

299
00:11:25,000 --> 00:11:27,000
bet ir suvokimu suprantame, kad lauke yra kažkas

300
00:11:27,000 --> 00:11:31,000
pavadintas Caltech bei Jungtinės Valstijos ir Paukščių Tako galaktika,

301
00:11:31,000 --> 00:11:34,000
daug lengviau šiems įspūdžiams atsitiktinai susidaryti jūsų smegenyse,

302
00:11:34,000 --> 00:11:36,000
nei atsitiktinai susidaryti

303
00:11:36,000 --> 00:11:39,000
Caltech'ui, Jungtinėms Valstijoms bei galaktikai.

304
00:11:39,000 --> 00:11:41,000
Gera naujiena ta,

305
00:11:41,000 --> 00:11:44,000
kad dėl to šis scenarijus neveikia; jis neteisingas.

306
00:11:44,000 --> 00:11:47,000
Šis scenarijus spėja, kad mes esame minimalūs svyravimai.

307
00:11:47,000 --> 00:11:49,000
Net jei nekalbėtume apie mūsų galaktiką,

308
00:11:49,000 --> 00:11:51,000
kaip susidaryti šimtams milijardų kitų galaktikų.

309
00:11:51,000 --> 00:11:53,000
Feynman'as tai taip pat suprato.

310
00:11:53,000 --> 00:11:57,000
Feynman'as teigia, „Iš hipotezės, kad pasaulis yra svyravimas,

311
00:11:57,000 --> 00:11:59,000
visi spėjimai teigia,

312
00:11:59,000 --> 00:12:01,000
kad pažvelgus į anksčiau nematytą pasaulio dalį,

313
00:12:01,000 --> 00:12:03,000
mums ji atrodys netvarkinga, ne tokia, į kokią ką tik žvelgėme -

314
00:12:03,000 --> 00:12:05,000
didelės entropijos.

315
00:12:05,000 --> 00:12:07,000
Jei mūsų tvarka būtų dėl svyravimų,

316
00:12:07,000 --> 00:12:09,000
mes negalėtume tikėtis tvarkos niekur, išskyrus ten, kur ką tik ją pastebėjome.

317
00:12:09,000 --> 00:12:13,000
Dėl to galime daryti išvadą, kad visata nėra svyravimas."

318
00:12:13,000 --> 00:12:16,000
Gerai. Tuomet kyla klausimas, koks yra teisingas atsakymas?

319
00:12:16,000 --> 00:12:18,000
Jei visata nėra svyravimas,

320
00:12:18,000 --> 00:12:21,000
kodėl ankstyvoji visata buvo mažos entropijos?

321
00:12:21,000 --> 00:12:24,000
Ir norėčiau jums duoti atsakymą, tačiau mano laikas baigiasi.

322
00:12:24,000 --> 00:12:26,000
(Juokas)

323
00:12:26,000 --> 00:12:28,000
Štai visata, apie kurią kalbėjom,

324
00:12:28,000 --> 00:12:30,000
prieš visatą, kuri iš tikrųjų egzistuoja.

325
00:12:30,000 --> 00:12:32,000
Ką tik parodžiau šį paveikslėlį.

326
00:12:32,000 --> 00:12:34,000
Visata plečiasi paskutinius 10 milijardų metų ar panašiai.

327
00:12:34,000 --> 00:12:36,000
Ji vėsta.

328
00:12:36,000 --> 00:12:38,000
Bet mes žinome pakankamai apie visatos ateitį,

329
00:12:38,000 --> 00:12:40,000
kad pasakytume daug daugiau.

330
00:12:40,000 --> 00:12:42,000
Jei tamsioji materija išliks,

331
00:12:42,000 --> 00:12:45,000
mus supančios žvaigždės sunaudos savo atominį kurą, jos nustos degti.

332
00:12:45,000 --> 00:12:47,000
Jos kolapsuos į juodąsias skyles.

333
00:12:47,000 --> 00:12:49,000
Mes gyvensime visatoje,

334
00:12:49,000 --> 00:12:51,000
kurioje nieko nebus, išskyrus juodąsias skyles.

335
00:12:51,000 --> 00:12:55,000
Tokia visata tęsis 10 šimtuoju laipsniu metų

336
00:12:55,000 --> 00:12:57,000
daug ilgiau nei mūsų maža visata kol kas gyveno.

337
00:12:57,000 --> 00:12:59,000
Ateitis daug ilgesnė už praeitį.

338
00:12:59,000 --> 00:13:01,000
Bet netgi juodosios skylės negyvena amžinai.

339
00:13:01,000 --> 00:13:03,000
Jos išgaruos,

340
00:13:03,000 --> 00:13:05,000
ir aplink mus teliks tuščia erdvė.

341
00:13:05,000 --> 00:13:09,000
Tuščia erdvė iš principo tęsiasi amžinai.

342
00:13:09,000 --> 00:13:12,000
Kaip bebūtų, jei pastebėjote, tuščiai erdvei spinduliuojant,

343
00:13:12,000 --> 00:13:14,000
iš tikrųjų susidaro temperatūriniai svyravimai

344
00:13:14,000 --> 00:13:16,000
ir tai vyksta cikliškai

345
00:13:16,000 --> 00:13:18,000
visais skirtingais įmanomais variantais,

346
00:13:18,000 --> 00:13:21,000
kokie tik galimi tuščioje erdvėje.

347
00:13:21,000 --> 00:13:23,000
Taigi, nors visata ir tęsiasi amžinai,

348
00:13:23,000 --> 00:13:25,000
yra baigtinis skaičius dalykų,

349
00:13:25,000 --> 00:13:27,000
kurie gali atsitikti visatoje.

350
00:13:27,000 --> 00:13:29,000
Jie visi atsitinka per tam tikrą laiko tarpą,

351
00:13:29,000 --> 00:13:32,000
lygų 10 pakelta 10-uoju ir pakelta 120-uoju laipsniu metų.

352
00:13:32,000 --> 00:13:34,000
Tai štai jums du klausimai.

353
00:13:34,000 --> 00:13:37,000
Pirmasis: jei visata tęsiasi 10 pakelta 10-uoju ir pakelta 120-uoju laipsniu metų,

354
00:13:37,000 --> 00:13:39,000
kodėl mes gimėme

355
00:13:39,000 --> 00:13:42,000
per pirmuosius 14 milijardų metų,

356
00:13:42,000 --> 00:13:45,000
šiltoje, jaukioje Didžiojo sprogimo žaroje?

357
00:13:45,000 --> 00:13:47,000
Kodėl mes ne tuščioje erdvėje?

358
00:13:47,000 --> 00:13:49,000
Galėtumėte pasakyti, „Ten gi nieko nėra, kas leistų gyventi,"

359
00:13:49,000 --> 00:13:51,000
bet tai ne visai tiesa.

360
00:13:51,000 --> 00:13:53,000
Jūs galėtumėte būti atsitiktiniais svyravimais iš nieko.

361
00:13:53,000 --> 00:13:55,000
Kodėl jūs nesate?

362
00:13:55,000 --> 00:13:58,000
Daugiau namų darbų jums.

363
00:13:58,000 --> 00:14:00,000
Taigi, kaip minėjau, iš tiesų aš nežinau atsakymo.

364
00:14:00,000 --> 00:14:02,000
Ketinu jums pateikti savo mėgstamiausią scenarijų.

365
00:14:02,000 --> 00:14:05,000
Arba taip tiesiog yra. Paaiškinimo nėra.

366
00:14:05,000 --> 00:14:07,000
Tai yra grubus faktas apie visatą,

367
00:14:07,000 --> 00:14:10,000
kurį turite išmokti priimti ir nustoti klausinėti.

368
00:14:11,000 --> 00:14:13,000
Arba Didysis sprogimas

369
00:14:13,000 --> 00:14:15,000
nėra visatos pradžia.

370
00:14:15,000 --> 00:14:18,000
Kiaušinis, nesudužęs kiaušinis, yra žemos entropijos konfigūracija,

371
00:14:18,000 --> 00:14:20,000
ir vis dėlto atidarę šaldytuvą

372
00:14:20,000 --> 00:14:22,000
mes nesakome: „O, kaip keista rasti

373
00:14:22,000 --> 00:14:24,000
mažos entropijos konfigūraciją savo šaldytuve."

374
00:14:24,000 --> 00:14:27,000
Taip yra dėl to, kad kiaušinis nėra uždara sistema;

375
00:14:27,000 --> 00:14:29,000
jis atsiranda iš vištos.

376
00:14:29,000 --> 00:14:33,000
Galbūt visata atsirado iš kosminės vištos.

377
00:14:33,000 --> 00:14:35,000
Galbūt yra kažkas, kas natūraliai,

378
00:14:35,000 --> 00:14:38,000
per fizikos dėsnių sąlygojamą augimą,

379
00:14:38,000 --> 00:14:40,000
sukuria tokią kaip mūsų visatą

380
00:14:40,000 --> 00:14:42,000
mažos entropijos konfigūracijoje.

381
00:14:42,000 --> 00:14:44,000
Jei tai tiesa, tai atsitiks daugiau nei vieną kartą;

382
00:14:44,000 --> 00:14:47,000
mes būtume daug didesnės daugialypės visatos dalimi.

383
00:14:47,000 --> 00:14:49,000
Tai yra mano mėgstamiausias scenarijus.

384
00:14:49,000 --> 00:14:52,000
Taigi, organizatoriai paprašė manęs užbaigti drąsiu spėjimu.

385
00:14:52,000 --> 00:14:54,000
Mano drąsus spėjimas teigia, kad

386
00:14:54,000 --> 00:14:57,000
istorija mane visiškai išteisins.

387
00:14:57,000 --> 00:14:59,000
O po 50 metų

388
00:14:59,000 --> 00:15:02,000
visos mano pakvaišusios idėjos bus priimtos kaip tiesos

389
00:15:02,000 --> 00:15:05,000
mokslininkų ir išorinių bendruomenių tarpe.

390
00:15:05,000 --> 00:15:07,000
Mes visi tikėsime, kad mūsų maža visata

391
00:15:07,000 --> 00:15:10,000
yra tik mažytė daug didesnės daugialypės visatos dalis.

392
00:15:10,000 --> 00:15:13,000
Dar geriau - mes suprasime, kas įvyko per Didįjį sprogimą

393
00:15:13,000 --> 00:15:15,000
dėka teorijos,

394
00:15:15,000 --> 00:15:17,000
kurią galėsime lyginti su stebėjimais.

395
00:15:17,000 --> 00:15:19,000
Tai spėjimas. Aš galiu klysti.

396
00:15:19,000 --> 00:15:21,000
Bet mes galvojame, kaip žmonių rasė,

397
00:15:21,000 --> 00:15:23,000
apie tai, kokia yra visata,

398
00:15:23,000 --> 00:15:26,000
kodėl ji yra tokia kokia yra daugybę metų.

399
00:15:26,000 --> 00:15:29,000
Jaudina mintis, kad galiausiai mes kada nors žinosime atsakymą.

400
00:15:29,000 --> 00:15:31,000
Ačiū.

401
00:15:31,000 --> 00:15:33,000
(Plojimai)