Sean Carroll: tolima praeitis ir daugialypės visatos užuomina

0:00 - 0:02

Visata
0:02 - 0:04

yra didžiulė.
0:04 - 0:07

Mes gyvename galaktikoje - Paukščių Take.
0:07 - 0:10

Paukščių take yra apie šimtas milijardų žvaigždžių.
0:10 - 0:12

Ir jei paimtumėte kamerą
0:12 - 0:14

ir nukreiptumėte ją į atsitiktinį tašką danguje,
0:14 - 0:16

paliktumėte sklendę atvirą tol,
0:16 - 0:19

kol jūsų kamera sektų Hablo kosminį teleskopą,
0:19 - 0:21

pamatytumėte kažką tokio.
0:21 - 0:24

Kiekviena iš šių mažų dėmelių
0:24 - 0:26

yra maždaug Paukščių Tako dydžio galaktika -
0:26 - 0:29

šimtas milijardų žvaigždžių kiekvienoje iš šių dėmių.
0:29 - 0:32

Yra maždaug šimtas milijardų galaktikų
0:32 - 0:34

mūsų stebimoje visatoje.
0:34 - 0:36

100 milijardų yra vienintelis skaičius, kurį jums reikia žinoti.
0:36 - 0:39

Visatos amžius nuo dabar iki Didžiojo sprogimo
0:39 - 0:41

yra šimtas milijardų šuns metų.
0:41 - 0:43

(Juokas)
0:43 - 0:46

Tai kažką pasako apie mūsų vietą visatoje.
0:46 - 0:48

Vienas dalykas, kurį galima daryti su šia nuotrauka, tai tiesiog mėgautis ja.
0:48 - 0:50

Ji nepaprastai graži.
0:50 - 0:53

Aš dažnai susimąstau, kokios evoliucinės sąlygos
0:53 - 0:56

išugdė mūsų pirmykščių protėvių Afrikos savanose gebėjimus
0:56 - 0:58

mėgautis galaktikų vaizdais,
0:58 - 1:00

kuomet jų dar neturėjo.
1:00 - 1:02

Tačiau mes taip pat norėtume tai suprasti.
1:02 - 1:06

Kaip kosmologas noriu paklausti, kodėl visata yra tokia?
1:06 - 1:09

Viena didelė užuomina sako, kad visata laikui bėgant keičiasi.
1:09 - 1:12

Jei pažvelgtumėme į vieną iš šių galaktikų ir pamatuotumėme jos greitį,
1:12 - 1:14

pastebėtume, kad ji tolsta.
1:14 - 1:16

O jei stebėtume dar tolimesnę galaktiką,
1:16 - 1:18

ji toltų dar greičiau.
1:18 - 1:20

Todėl sakome, kad visata plečiasi.
1:20 - 1:22

Tai žinoma reiškia, kad praeityje
1:22 - 1:24

viskas buvo išsidėstę tankiau.
1:24 - 1:26

Praeityje visata buvo tankesnė,
1:26 - 1:28

o taip pat karštesnė.
1:28 - 1:30

Didinant spaudimą temperatūra kyla.
1:30 - 1:32

Tai mums lyg ir suprantama.
1:32 - 1:34

Dalykas, kuris nelabai suprantamas, yra
1:34 - 1:37

tai, kad visata pačioje pradžioje, iškart po Didžiojo sprogimo
1:37 - 1:39

buvo labai labai tolygi.
1:39 - 1:41

Galima pagalvoti, jog tai joks siurprizas.
1:41 - 1:43

Oras šioje patalpoje yra labai tolygus.
1:43 - 1:46

Galima sakyti, „Ką gi, greičiausiai viskas tiesiog išsilygino.“
1:46 - 1:49

Bet sąlygos po Didžiojo sprogimo buvo visiškai kitokios
1:49 - 1:51

nei oro sąlygos šioje patalpoje.
1:51 - 1:53

Tiksliau medžiagos tankis buvo daug didesnis.
1:53 - 1:55

Gravitacinė trauka
1:55 - 1:57

po Didžiojo sprogimo buvo daug didesnė.
1:57 - 1:59

Pagalvokite,
1:59 - 2:01

kad mūsų visatoje yra šimtas milijardų galaktikų,
2:01 - 2:03

kurių kiekvienoje šimtas milijardų žvaigždžių.
2:03 - 2:06

Pačioje pradžioje šis šimtas milijardų galaktikų
2:06 - 2:09

buvo suspaustos į maždaug tokio dydžio regioną -
2:09 - 2:11

iš tiesų, pačioje pradžioje.
2:11 - 2:13

Įsivaizduokite šį suspaudimą
2:13 - 2:15

be jokių netolygumų,
2:15 - 2:17

be jokių mažų taškelių,
2:17 - 2:19

kuriuose būtų šiek tiek daugiau atomų nei kituose.
2:19 - 2:22

Nes jei jie būtų, dėl gravitacinės traukos jie kolapsuotų
2:22 - 2:24

į didžiulę juodąją skylę.
2:24 - 2:27

Išlaikyti visatą labai labai tolygią pačioje pradžioje
2:27 - 2:29

nebuvo lengva, tai labai subtili kompozicija.
2:29 - 2:31

Yra užuomina,
2:31 - 2:33

kad ankstyvoji visata nebuvo atsitiktinė.
2:33 - 2:35

Buvo kažkas, kas ją tokią padarė.
2:35 - 2:37

Norėtume žinoti, kas.
2:37 - 2:40

Dalį informacijos mums suteikė Ludwig'as Boltzmann'as,
2:40 - 2:43

XIX a. austrų fizikas.
2:43 - 2:46

O Boltzmann'as prisidėjo padėdamas mums suprasti entropiją.
2:46 - 2:48

Jums teko girdėti apie entropiją.
2:48 - 2:51

Tai yra kai kurių sistemų atsitiktinumas, netvarka, chaotiškumas.
2:51 - 2:53

Boltzmann'as mums davė formulę -
2:53 - 2:55

dabar ji išgraviruota ant jo paminklo -
2:55 - 2:57

ji apskaičiuoja entropiją.
2:57 - 2:59

O ji paprasčiausiai sako,
2:59 - 3:01

kad entropija yra skaičius būdų,
3:01 - 3:04

kuriais mes galime pertvarkyti sistemos sudėtines dalis nepakeičiant
3:04 - 3:06

sistemos išvaizdos makroskopiniame lygmenyje.
3:06 - 3:08

Kalbant apie orą šioje patalpoje,
3:08 - 3:11

mes nematome kiekvieno atskiro atomo.
3:11 - 3:13

Žemos entropijos sąranga
3:13 - 3:15

yra tokia, kurioje yra tik keletas panašiai atrodančių išsidėstymų.
3:15 - 3:17

Didelės entropijos išsidėstymas
3:17 - 3:19

yra toks, kuriame yra daug panašiai atrodančių išsidėstymų.
3:19 - 3:21

Tai yra itin svarbi įžvalga,
3:21 - 3:23

nes ji padeda mums paaiškinti
3:23 - 3:25

antrąjį termodinamikos dėsnį -
3:25 - 3:28

dėsnį, kuris teigia, kad entropija didėja visatoje
3:28 - 3:30

arba izoliuotoje visatos dalyje.
3:30 - 3:32

Entropijos didėjimo priežastis
3:32 - 3:35

yra ta, kad daug daugiau variantų galimi
3:35 - 3:37

didelėje entropijoje nei mažoje entropijoje.
3:37 - 3:39

Tai nuostabi įžvalga,
3:39 - 3:41

bet ji kai ką nutyli.
3:41 - 3:43

Tarp kitko, už šios įžvalgos, kad entropija didėja,
3:43 - 3:46

kaip ir už mūsų vadinamos laiko strėlės,
3:46 - 3:48

slepiasi skirtumas tarp praeities ir ateities.
3:48 - 3:50

Kiekvienas skirtumas
3:50 - 3:52

tarp praeities ir ateities
3:52 - 3:54

yra dėl entropijos didėjimo -
3:54 - 3:57

faktas, kad mes galime atsiminti praeitį, bet ne ateitį.
3:57 - 4:00

Faktas, kad mes gimstame, tada gyvename, o tada mirštame,
4:00 - 4:02

visuomet tokia pačia tvarka,
4:02 - 4:04

visa tai dėl didėjančios entropijos.
4:04 - 4:06

Boltzmann'as paaiškino, kad jei pradėtume nuo mažos entropijos,
4:06 - 4:08

labai natūralu, kad ji didės,
4:08 - 4:11

nes yra daugiau būdų būti didelės entropijos.
4:11 - 4:13

Jis nepaaiškino,
4:13 - 4:16

kodėl entropija iš pat pradžių buvo maža.
4:16 - 4:18

Faktas, kad entropija buvo maža,
4:18 - 4:20

buvo atspindys fakto,
4:20 - 4:22

kad ankstyvoji visata buvo labai labai glotni.
4:22 - 4:24

Norėtume tai suprasti.
4:24 - 4:26

Tai mūsų - kosmologų - darbas.
4:26 - 4:28

Deja, tai išties nėra problema,
4:28 - 4:30

kuriai skyrėme pakankamai dėmesio.
4:30 - 4:32

Tai nėra vienas pirmų dalykų, kurio žmogus
4:32 - 4:34

paklaustų šiuolaikinio kosmologo,
4:34 - 4:36

„Kokias problemas jūs mėginate spręsti?“.
4:36 - 4:38

Vienas iš žmonių, kurie suprato šią problemą,
4:38 - 4:40

buvo Richard'as Feynman'as.
4:40 - 4:42

Prieš 50 metų jis skaitė galybę skirtingų paskaitų.
4:42 - 4:44

Jis dėstė populiarias paskaitas,
4:44 - 4:46

kurios pavadintos "Fizinių dėsnių būdas".
4:46 - 4:48

Jis dėstė Caltech'o studentams,
4:48 - 4:50

paskaitos vadinosi „Feynman'o paskaitos apie fiziką".
4:50 - 4:52

Jis dėstė paskaitas Caltech'o magistrantams,
4:52 - 4:54

jos vadinosi „Feynman'o paskaitos apie gravitaciją".
4:54 - 4:57

Kiekvienoje jo knygoje, kiekvienoje paskaitoje,
4:57 - 4:59

jis pabrėžė šį galvosūkį:
4:59 - 5:02

Kodėl ankstyvoji visata buvo tokios mažos entropijos?
5:02 - 5:04

Taigi, jis sako - akcentuoju tai -
5:04 - 5:07

jis sako: „Dėl kažkokių priežasčių visata vienu metu
5:07 - 5:10

turėjo labai mažą savo energijos turinio entropiją
5:10 - 5:12

ir nuo tada ši entropija didėja.
5:12 - 5:15

Laiko strėlė negali būti pilnai suvokta
5:15 - 5:18

nebent visatos istorijos pradžios paslaptis
5:18 - 5:20

bus vis toliau atskleidžiama
5:20 - 5:22

spėliones keičiant supratimu.“
5:22 - 5:24

Taigi, tai mūsų darbas.
5:24 - 5:26

Mes norime žinoti - tai buvo prieš 50 metų, „Tikriausiai", jūs pagalvosite,
5:26 - 5:28

„mes jau tai išsiaiškinom."
5:28 - 5:30

Tai netiesa, kad mes tai jau išsiaiškinom.
5:30 - 5:32

Priežastis, kodėl problema pasidarė dar didesnė,
5:32 - 5:34

o ne mažesnė,
5:34 - 5:36

yra ta, kad 1998-aisiais
5:36 - 5:39

mes apie visatą sužinojome kai ką labai svarbaus, ko anksčiau nežinojome.
5:39 - 5:41

Mes nustatėme, kad ji greitėja.
5:41 - 5:43

Visata ne tik plečiasi.
5:43 - 5:45

Žiūrint į galaktiką, ji tolsta nuo mūsų.
5:45 - 5:47

Jei grįžtume po milijardo metų ir vėl pažiūrėtume,
5:47 - 5:50

ji toltų dar greičiau.
5:50 - 5:53

Pavienės galaktikos tolsta nuo mūsų greičiau ir greičiau.
5:53 - 5:55

Todėl teigiame, kad visata greitėja.
5:55 - 5:57

Ne taip, kaip žema ankstyvosios visatos entropija,
5:57 - 5:59

nors ir nežinome atsakymo į tai,
5:59 - 6:01

bent jau turime gerą teoriją, galinčią tai paaiškinti,
6:01 - 6:03

jei ji yra teisinga.
6:03 - 6:05

Tai yra teorija apie tamsiąją energiją.
6:05 - 6:08

Tai mintis, kad tuščia erdvė vis tiek turi energijos.
6:08 - 6:11

Kiekviename mažyčiame kubiniame erdvės centimetre,
6:11 - 6:13

nesvarbu ar joje yra kas, ar ne,
6:13 - 6:15

nesvarbu, ar joje yra dalelių, materijos, radiacijos ar bet ko kito,
6:15 - 6:18

joje vis tiek yra energijos, net pačioje erdvėje.
6:18 - 6:20

O ši energija, pasak Einšteino,
6:20 - 6:23

sukelia visatos plėtimąsi.
6:23 - 6:25

Tai yra amžinas impulsas,
6:25 - 6:27

kuris atstūmė galaktikas vieną nuo kitos.
6:27 - 6:30

Nes tamsioji energija, priešingai nei materija ar radiacija,
6:30 - 6:33

nesilpnėja visatai plečiantis.
6:33 - 6:35

Energijos kiekis kiekviename kubiniame centimetre
6:35 - 6:37

išlieka toks pats,
6:37 - 6:39

netgi visatai nuolat didėjant ir didėjant.
6:39 - 6:42

Tai turi lemtingos reikšmės tam,
6:42 - 6:45

ką visata darys ateityje.
6:45 - 6:47

Pirmiausia visata plėsis amžinai.
6:47 - 6:49

Kada buvau jūsų amžiaus,
6:49 - 6:51

mes nežinojome, kaip elgsis visata.
6:51 - 6:54

Vieni žmonės manė, kad visata ateityje vėl susitrauks.
6:54 - 6:56

Einšteinas palaikė šią idėją.
6:56 - 6:59

Bet jei yra tamsioji energija, o tamsioji energija niekur nedingsta,
6:59 - 7:02

visata plėsis per amžių amžius.
7:02 - 7:04

Prabėgo 14 milijardų metų,
7:04 - 7:06

100 milijardų šuns metų,
7:06 - 7:09

tačiau begalybė metų laukia ateityje.
7:09 - 7:12

Tačiau visais atžvilgiais
7:12 - 7:14

kosmosas mums atrodo baigtinis.
7:14 - 7:16

Kosmosas gali būti baigtinis arba begalinis,
7:16 - 7:18

tačiau dėl visatos plėtimosi,
7:18 - 7:20

yra vietų, kurių mes negalime pamatyti
7:20 - 7:22

ir niekada nepamatysime.
7:22 - 7:24

Yra apibrėžta kosmoso dalis, kuri mums prieinama,
7:24 - 7:26

ji apribota horizonto.
7:26 - 7:28

Todėl nors laikas ir nuolat teka,
7:28 - 7:30

erdvė mums yra ribota.
7:30 - 7:33

Galiausiai, tuščia erdvė turi temperatūrą.
7:33 - 7:35

8-ajame dešimtmetyje Stephen'as Hawking'as pareiškė,
7:35 - 7:37

kad juodoji skylė, nors turėtų būti juoda,
7:37 - 7:39

visgi skleidžia spinduliuotę,
7:39 - 7:41

jei atsižvelgtume į kvantinę mechaniką.
7:41 - 7:44

Erdvėlaikio išlinkimas aplink juodąją skylę
7:44 - 7:47

sukelia kvantinius mechaninius svyravimus,
7:47 - 7:49

o juodoji skylė spinduliuoja.
7:49 - 7:52

Labai panašūs Hawking'o ir Gary Gibbons'o skaičiavimai
7:52 - 7:55

parodė, kad tamsiajai energijai esant tuščioje erdvėje,
7:55 - 7:58

visa visata spinduliuoja.
7:58 - 8:00

Tuščios erdvės energija
8:00 - 8:02

sukelia kvantinius svyravimus.
8:02 - 8:04

Ir nors visata bus amžinai,
8:04 - 8:07

o įprastinė materija ir radiacija išsisklaidys,
8:07 - 8:09

vis tiek liks kažkiek radiacijos,
8:09 - 8:11

kažkiek temperatūrinių svyravimų,
8:11 - 8:13

netgi tuščioje erdvėje.
8:13 - 8:15

Tai reiškia,
8:15 - 8:17

kad visata yra tartum dujų talpa,
8:17 - 8:19

kuri niekada nesibaigia.
8:19 - 8:21

Na ir kokia gi to reikšmė?
8:21 - 8:24

Tai studijavo Boltzmann'as XIX-ame amžiuje.
8:24 - 8:27

Jis sakė, ką gi, entropija didėja,
8:27 - 8:29

nes yra daug daugiau galimybių
8:29 - 8:32

visatai būti didelės entropijos nei mažos entropijos.
8:32 - 8:35

Bet tai tikimybinis teiginys.
8:35 - 8:37

Ji greičiausiai padidės
8:37 - 8:39

ir ši tikimybė yra milžiniškai didelė.
8:39 - 8:41

Tai nėra kažkas, dėl ko reikėtų jaudintis -
8:41 - 8:45

visas oras šiame kambaryje susikaups vienoje vietoje ir mes uždusime.
8:45 - 8:47

Labai labai neįtikima.
8:47 - 8:49

Nebent kas nors užrakintų duris
8:49 - 8:51

ir laikytų mus čia amžinai, tiesiogine šio žodžio prasme,
8:51 - 8:53

tuomet tai įvyktų.
8:53 - 8:55

Viskas, kas įmanoma,
8:55 - 8:58

kiekviena konfigūracija, kuri gali susidaryti iš molekulių esančių šiame kambaryje,
8:58 - 9:00

galų gale įvyktų.
9:00 - 9:03

Taigi, Boltzmann'as teigia: štai, pradėkime nuo visatos,
9:03 - 9:05

jai būnant temperatūrinėje pusiausvyroje.
9:05 - 9:08

Jis nežinojo apie Didįjį sprogimą. Jis nežinojo apie visatos plėtimąsi.
9:08 - 9:11

Jis manė, jog erdvę ir laiką paaiškino Isaac'as Newton'as -
9:11 - 9:13

šios dimensijos buvo absoliučios, jos čia tiesiog buvo visada.
9:13 - 9:15

Todėl jo natūralios visatos idėja
9:15 - 9:18

buvo tokia, kurioje oro molekulės tiesiog pasiskirstė visur vienodai -
9:18 - 9:20

visko molekulės.
9:20 - 9:23

Bet jei esi Boltzmann'as, tu žinai, kad pakankamai ilgai palaukus,
9:23 - 9:26

atsitiktiniai šių molekulių svyravimai
9:26 - 9:28

laikas nuo laiko
9:28 - 9:30

sudarys mažesnės entropijos konfigūracijas.
9:30 - 9:32

O tuomet, žinoma, natūralioje eigoje
9:32 - 9:34

jos vėl išsiplės.
9:34 - 9:36

Taigi, nėra taip, kad entropija turi nuolatos didėti -
9:36 - 9:39

galimi svyravimai į mažesnę entropiją,
9:39 - 9:41

labiau organizuotas situacijas.
9:41 - 9:43

Na, jei tai tiesa,
9:43 - 9:45

Boltzmann'as sukuria
9:45 - 9:47

dvi labai šiuolaikiškai skambančias idėjas -
9:47 - 9:50

daugialypę visatą bei antropinį principą.
9:50 - 9:52

Jis teigia, kad temperatūrinės pusiausvyros bėda tame,
9:52 - 9:54

kad joje negalime gyventi.
9:54 - 9:57

Atsiminkite, kad gyvybė priklausoma nuo laiko strėlės.
9:57 - 9:59

Mes negalėtume apdoroti informacijos,
9:59 - 10:01

vykdyti medžiagų apykaitos, vaikščioti ir kalbėti,
10:01 - 10:03

jei gyventume temperatūrinėje pusiausvyroje.
10:03 - 10:05

Todėl, jei įsivaizduotume labai labai didelę visatą,
10:05 - 10:07

begalinio dydžio visatą,
10:07 - 10:09

su atsitiktinai tarpusavyje susiduriančiomis dalelėmis,
10:09 - 10:12

nuolatos egzistuotų maži svyravimai į mažesnės entropijos būseną,
10:12 - 10:14

o vėliau vėl išsisklaidytų.
10:14 - 10:16

Bet taip pat egzistuos ir dideli svyravimai.
10:16 - 10:18

Kartais susidarys planeta,
10:18 - 10:20

arba žvaigždė, arba galaktika,
10:20 - 10:22

arba šimtas milijardų galaktikų.
10:22 - 10:24

Taigi, Boltzmann'as teigia,
10:24 - 10:27

kad mes gyvensime tik dalyje daugialypės visatos,
10:27 - 10:30

dalyje šio begalinio dydžio svyruojančių dalelių rinkinyje,
10:30 - 10:32

kuriame gyvybė yra įmanoma.
10:32 - 10:34

Tai regionas, kuriame yra maža entropija.
10:34 - 10:37

Galbūt mūsų visata yra vienas iš tų dalykų,
10:37 - 10:39

kurie laikas nuo laiko nutinka.
10:39 - 10:41

Štai jūsų namų darbų užduotis -
10:41 - 10:43

iš tiesų pagalvokite apie tai, pasvarstykite, ką tai reiškia.
10:43 - 10:45

Kartą Carl'as Sagan'as pasakė žymią frazę,
10:45 - 10:47

kad "norint pagaminti obuolių pyragą,
10:47 - 10:50

pirmiausia turite išrasti visatą."
10:50 - 10:52

Bet jis buvo neteisus.
10:52 - 10:55

Pagal Boltzmann'o scenarijų, jei nori pagaminti obuolių pyragą,
10:55 - 10:58

tiesiog lauk atsitiktinio atomų judėjimo,
10:58 - 11:00

kuris tau pagamins obuolių pyragą.
11:00 - 11:02

Tai atsitiks daug dažniau
11:02 - 11:04

nei atsitiktiniai atomų judėjimai
11:04 - 11:06

sudarys jums obelų sodą
11:06 - 11:08

ir truputį cukraus bei orkaitę,
11:08 - 11:10

o tuomet pagamins jums obuolių pyragą.
11:10 - 11:13

Taip šis scenarijus pateikia prognozes.
11:13 - 11:15

O prognozės yra tokios,
11:15 - 11:18

kad mus sudarantys svyravimai yra minimalūs.
11:18 - 11:21

Net jei jūs suvokiate, kad kambarys, kuriame dabar esame
11:21 - 11:23

egzistuoja ir yra tikras bei mes jame esame,
11:23 - 11:25

ir mes, ne vien savo atmintimi,
11:25 - 11:27

bet ir suvokimu suprantame, kad lauke yra kažkas
11:27 - 11:31

pavadintas Caltech bei Jungtinės Valstijos ir Paukščių Tako galaktika,
11:31 - 11:34

daug lengviau šiems įspūdžiams atsitiktinai susidaryti jūsų smegenyse,
11:34 - 11:36

nei atsitiktinai susidaryti
11:36 - 11:39

Caltech'ui, Jungtinėms Valstijoms bei galaktikai.
11:39 - 11:41

Gera naujiena ta,
11:41 - 11:44

kad dėl to šis scenarijus neveikia; jis neteisingas.
11:44 - 11:47

Šis scenarijus spėja, kad mes esame minimalūs svyravimai.
11:47 - 11:49

Net jei nekalbėtume apie mūsų galaktiką,
11:49 - 11:51

kaip susidaryti šimtams milijardų kitų galaktikų.
11:51 - 11:53

Feynman'as tai taip pat suprato.
11:53 - 11:57

Feynman'as teigia, „Iš hipotezės, kad pasaulis yra svyravimas,
11:57 - 11:59

visi spėjimai teigia,
11:59 - 12:01

kad pažvelgus į anksčiau nematytą pasaulio dalį,
12:01 - 12:03

mums ji atrodys netvarkinga, ne tokia, į kokią ką tik žvelgėme -
12:03 - 12:05

didelės entropijos.
12:05 - 12:07

Jei mūsų tvarka būtų dėl svyravimų,
12:07 - 12:09

mes negalėtume tikėtis tvarkos niekur, išskyrus ten, kur ką tik ją pastebėjome.
12:09 - 12:13

Dėl to galime daryti išvadą, kad visata nėra svyravimas."
12:13 - 12:16

Gerai. Tuomet kyla klausimas, koks yra teisingas atsakymas?
12:16 - 12:18

Jei visata nėra svyravimas,
12:18 - 12:21

kodėl ankstyvoji visata buvo mažos entropijos?
12:21 - 12:24

Ir norėčiau jums duoti atsakymą, tačiau mano laikas baigiasi.
12:24 - 12:26

(Juokas)
12:26 - 12:28

Štai visata, apie kurią kalbėjom,
12:28 - 12:30

prieš visatą, kuri iš tikrųjų egzistuoja.
12:30 - 12:32

Ką tik parodžiau šį paveikslėlį.
12:32 - 12:34

Visata plečiasi paskutinius 10 milijardų metų ar panašiai.
12:34 - 12:36

Ji vėsta.
12:36 - 12:38

Bet mes žinome pakankamai apie visatos ateitį,
12:38 - 12:40

kad pasakytume daug daugiau.
12:40 - 12:42

Jei tamsioji materija išliks,
12:42 - 12:45

mus supančios žvaigždės sunaudos savo atominį kurą, jos nustos degti.
12:45 - 12:47

Jos kolapsuos į juodąsias skyles.
12:47 - 12:49

Mes gyvensime visatoje,
12:49 - 12:51

kurioje nieko nebus, išskyrus juodąsias skyles.
12:51 - 12:55

Tokia visata tęsis 10 šimtuoju laipsniu metų
12:55 - 12:57

daug ilgiau nei mūsų maža visata kol kas gyveno.
12:57 - 12:59

Ateitis daug ilgesnė už praeitį.
12:59 - 13:01

Bet netgi juodosios skylės negyvena amžinai.
13:01 - 13:03

Jos išgaruos,
13:03 - 13:05

ir aplink mus teliks tuščia erdvė.
13:05 - 13:09

Tuščia erdvė iš principo tęsiasi amžinai.
13:09 - 13:12

Kaip bebūtų, jei pastebėjote, tuščiai erdvei spinduliuojant,
13:12 - 13:14

iš tikrųjų susidaro temperatūriniai svyravimai
13:14 - 13:16

ir tai vyksta cikliškai
13:16 - 13:18

visais skirtingais įmanomais variantais,
13:18 - 13:21

kokie tik galimi tuščioje erdvėje.
13:21 - 13:23

Taigi, nors visata ir tęsiasi amžinai,
13:23 - 13:25

yra baigtinis skaičius dalykų,
13:25 - 13:27

kurie gali atsitikti visatoje.
13:27 - 13:29

Jie visi atsitinka per tam tikrą laiko tarpą,
13:29 - 13:32

lygų 10 pakelta 10-uoju ir pakelta 120-uoju laipsniu metų.
13:32 - 13:34

Tai štai jums du klausimai.
13:34 - 13:37

Pirmasis: jei visata tęsiasi 10 pakelta 10-uoju ir pakelta 120-uoju laipsniu metų,
13:37 - 13:39

kodėl mes gimėme
13:39 - 13:42

per pirmuosius 14 milijardų metų,
13:42 - 13:45

šiltoje, jaukioje Didžiojo sprogimo žaroje?
13:45 - 13:47

Kodėl mes ne tuščioje erdvėje?
13:47 - 13:49

Galėtumėte pasakyti, „Ten gi nieko nėra, kas leistų gyventi,"
13:49 - 13:51

bet tai ne visai tiesa.
13:51 - 13:53

Jūs galėtumėte būti atsitiktiniais svyravimais iš nieko.
13:53 - 13:55

Kodėl jūs nesate?
13:55 - 13:58

Daugiau namų darbų jums.
13:58 - 14:00

Taigi, kaip minėjau, iš tiesų aš nežinau atsakymo.
14:00 - 14:02

Ketinu jums pateikti savo mėgstamiausią scenarijų.
14:02 - 14:05

Arba taip tiesiog yra. Paaiškinimo nėra.
14:05 - 14:07

Tai yra grubus faktas apie visatą,
14:07 - 14:10

kurį turite išmokti priimti ir nustoti klausinėti.
14:11 - 14:13

Arba Didysis sprogimas
14:13 - 14:15

nėra visatos pradžia.
14:15 - 14:18

Kiaušinis, nesudužęs kiaušinis, yra žemos entropijos konfigūracija,
14:18 - 14:20

ir vis dėlto atidarę šaldytuvą
14:20 - 14:22

mes nesakome: „O, kaip keista rasti
14:22 - 14:24

mažos entropijos konfigūraciją savo šaldytuve."
14:24 - 14:27

Taip yra dėl to, kad kiaušinis nėra uždara sistema;
14:27 - 14:29

jis atsiranda iš vištos.
14:29 - 14:33

Galbūt visata atsirado iš kosminės vištos.
14:33 - 14:35

Galbūt yra kažkas, kas natūraliai,
14:35 - 14:38

per fizikos dėsnių sąlygojamą augimą,
14:38 - 14:40

sukuria tokią kaip mūsų visatą
14:40 - 14:42

mažos entropijos konfigūracijoje.
14:42 - 14:44

Jei tai tiesa, tai atsitiks daugiau nei vieną kartą;
14:44 - 14:47

mes būtume daug didesnės daugialypės visatos dalimi.
14:47 - 14:49

Tai yra mano mėgstamiausias scenarijus.
14:49 - 14:52

Taigi, organizatoriai paprašė manęs užbaigti drąsiu spėjimu.
14:52 - 14:54

Mano drąsus spėjimas teigia, kad
14:54 - 14:57

istorija mane visiškai išteisins.
14:57 - 14:59

O po 50 metų
14:59 - 15:02

visos mano pakvaišusios idėjos bus priimtos kaip tiesos
15:02 - 15:05

mokslininkų ir išorinių bendruomenių tarpe.
15:05 - 15:07

Mes visi tikėsime, kad mūsų maža visata
15:07 - 15:10

yra tik mažytė daug didesnės daugialypės visatos dalis.
15:10 - 15:13

Dar geriau - mes suprasime, kas įvyko per Didįjį sprogimą
15:13 - 15:15

dėka teorijos,
15:15 - 15:17

kurią galėsime lyginti su stebėjimais.
15:17 - 15:19

Tai spėjimas. Aš galiu klysti.
15:19 - 15:21

Bet mes galvojame, kaip žmonių rasė,
15:21 - 15:23

apie tai, kokia yra visata,
15:23 - 15:26

kodėl ji yra tokia kokia yra daugybę metų.
15:26 - 15:29

Jaudina mintis, kad galiausiai mes kada nors žinosime atsakymą.
15:29 - 15:31

Ačiū.
15:31 - 15:33

(Plojimai)

Title:: Sean Carroll: tolima praeitis ir daugialypės visatos užuomina
Speaker:: Sean Carroll
Description:: TEDxCaltech konferencijoje kosmologas Sean Carroll nuotaikingos bei verčiančios susimąstyti kelionės po laiko ir visatos ištakas metu iškelia apgaulingai paprastą klausimą: Kodėl apskritai egzistuoja laikas? Galimi atsakymai veda stebinančios visatos prigimties bei mūsų vietos visatoje link.

more » « less
Video Language:: English
Team:: closed TED
Project:: TEDTalks
Duration:: 15:34

Julius Vladika added a translation

Lithuanian subtitles

Revisions

Revision 1

Julius Vladika

Sean Carroll: tolima praeitis ir daugialypės visatos užuomina

Revisions

Our website uses cookies

Operating cookies (Required)